Projekto tyrimas „TYLOS SERGĖTOJŲ MISIJA“

Kovo 19-22 dienomis mes, Erasmus+ projekto nariai, vykdėme ,,tylos sergėtojų” misiją. Apsirengę skiriamųjų spalvų liemenėmis, per pertraukas stebėjome mokinių elgesį. Vykdydami šią akciją, pastebėjome ir pajutome skirtingus jausmus. Tokios misijos dėka mes galėjome pajausti tai, ką jaučia kiti žmonės, kurie yra diskriminuojami. Buvo smagu susipažinti su mokyklos mokiniais ir stebėti jų elgesį pertraukų metu. Dauguma vaikų buvo ramūs, nekėlė didelio triukšmo, pasiteiravo, koks šios akcijos tikslas. Emilija Ražanauskaitė 7b

Koks šios akcijos tikslas? Iš tiesų svarbiausia buvo išmokti pastebėti gerąsias savybes, susidaryti įspūdį apie mokyklos narių mandagumo ir patyčių lygį. Mūsų pastebėjimu, mokiniai yra pagarbūs su mokytojais, sveikinasi. Nors tyla nesigiriame, tačiau mandagumo lygis stebino. Manome, tokios akcijos labai reikalingos. Mes, XXI amžiaus žmonės, esameįpratę pastebėti blogį neįžvelgdami gėrio. Vykdydami ,,misiją”, buvome priversti pastebėti gerąsias savybes. Orinta Valavičiūtė 7b

Kiekvienas iš mūsų patyrė užgauliojimų ir pašaipų dėl mūsų išvaizdos. Vienas iš pavyzdžių- buvo atiminėjamos liemenės. Kadangi mes buvome tik stebėtojai, mes neturėjome atsikirsti atgal, stengtis pasišaipyti ar drausminti ir nurodinėti jiems kaip elgtis. Ne visi projekto dalyviai buvo drąsūs, todėl liemenių jie nedrįso nešioti. Emilija Ražanauskaitė 7b

Užsidėję ryškiaspalves liemenes, pasijutome išsiskiriantys visoje minioje. Pastebėjome, jog dauguma žmonių nelaužo taisyklių ir elgiasi drausmingai. Žinoma, ne visi. Labai daug vaikų aktyviai leidžia laisvąlaiką sukeldami didelį triukšmą koridoriuose. Gaila, bet pasitaikė ir užgauliojimų, tačiau tai darė tik vyresnių klasių mokiniai. Pradinių klasių moksleiviams tiesiog buvo įdomu, kodėl mes taip atrodom. Džiugu tai, kad didžioji mokyklos mokinių dalis yra drausmingi. Deimantė Jevsejevaitė 7pp

Kokios išvados? Mokiniai pasižymi mandagumu, pagarbumu vyresniesiems per pertraukas. Tačiau labai liūdna, kad kai kurie tyčiojasi iš bendraamžių. Dėl vieno drabužio ant savęs mes buvome išvadinti kaimo policija, kiemsargiais,policija, ,,mentais“. Labai keista buvo suvokti realybę – už kiekvieno kampo tave mato ir stebi. Bet ne visada žodžiai žeidžia labiausiai. Mokėmės nereaguoti į žodžius, tačiau pasitaikė žmonių, kuriems neužteko žodinių patyčių. Buvome pastumti, iš mūsų buvo atiminėjamos liemenės, pakišama koja.Bendraamžiai nebijo įžeisti bendraamžio. O juk atrodo, kad mes esame ateitis, tam tikra šeima ir kursime pasaulį toliau. Bet ar gali gyvuoti gera šeima, kurioje pilna nesutarimų, pykčio ir nepagarbos? Sutinkame, pagarba vyresniam yra būtina. Bet ar mes galėsime gyventi nesutardami tarpusavyje? Orinta Valavičiūtė 7b

Buvo linksma vaikščioti po mokyklą su ryškiomis liemenėmis, dėl kurių labai išsiskyrėme iš minios. Kai kam buvo nejauku, kai akys smigo į mus. Ne visi mus pastebėjo, ypač vyresni vaikai. Dauguma vyresnių vaikų nesukėlė didelio triukšmo, deja, to negalime pasakyti apie mūsų mokyklos pradinukus. Kaip bebūtų, tai buvo įdomi patirtis, kurios dėka pajutome, kaip jaučiasi žmogus, kuris išsiskiria iš minios. Dabar mes geriau pastebėsime,suprasime ir padėsime, jei žmogus bus diskriminuojamas. Nika Bukolovaitė 7p