Pilaitėje 18-ąjį kartą rinktasi ant piliakalnio įžiebti Baltų vienybės laužą

     Pilaitėje 18-ąjį kartą rinktasi ant piliakalnio įžiebti Baltų vienybės laužą. Visose baltiškose salelėse rugsėjo 22 d., minint Baltų vienybės dieną, siejamą su bendra 1236 metais lietuvių ir latvių pergale prieš kryžininkus, žinomą Saulės vardu, kviečiama jungtis į Baltų vienybės sąšauką, užkuriant  laužus ant piliakalnių, alkakalnių ar kitose su baltų (aisčių) istorija susijusiose vietose. Tokia iniciatyva 2006-aisiais kilo Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubui ,,Aukuras“.  NVO ,,Pilaitės bendruomenė“ prie jos prisijungė 2007 metais. Ir per šį kosminį virsmą – Rudens lygiadienį – buvo ganėtinai šilta. Bet ne taip kaip praeitais metais.  Vėl buvo galima pasiklausyti ištikimų pilaitiškių  bičiulių – folklorinio ansamblio ,,Verdenė“ dainų (https://youtu.be/73TWJMxylu4 ). Jų vadovė Rasa Kauzonaitė pagarsino:  Baltų vienybės diena pažymima oficialiu lygmeniu jau 24-ąjį kartą. Ji pasidalino žiniomis apie senovines šiai šventei tinkamas apeigas, kvietė visus jungtis į ratą. Neišsiversta ir be jaunųjų pilaitiškių muzikinio repertuaro. Savo ir kitų kūrybos dainomis džiugino pilaitiškis gimnazistas Joris (https://youtu.be/BBzatD8J_TI). Jį čia atlydėjo Pilaitės gimnazijos muzikos mokytoja Kristina Žebrauskaitė Šileikienė. Šį kartą jis buvo vienas, – be gausesnės muzikuojančių ir dainuojančių gimnazistų grupės. Jų gretas praretino suaktyvėjęs kovidas. Tradicija tapo šios šventės metu pasikviesti galinčius pakalbėti istorijos, pilietiškumo, bendruomeniškumo, baltiškos vienybės ir tapatybės klausimais. Šį kartą, kaip ir anksčiau, pasisakė visuomenininkas, filosofas, lektorius, mokslų daktaras ir dar neseniai pilaitiškis Vytautas Sinica. Jis kalbėjo apie labai sudėtingą lietuvių kalbos padėtį pastaruoju metu, primindamas, kad ji labai svarbi baltiškosios tapatybės išsaugojimui  (https://www.youtube.com/watch?v=D20tRCz8XPs ). Žodžio paprašė pilaitiškė bendruomenininkė, žalioji Virginija Vingrienė. Ji pabrėžė, jog mums visiems turėtų būti reikšmingas bendruomeniškumo ir vienybės puoselėjimas (https://youtu.be/lAk5YzxxxSY ). Kokios būtų rudeninės bendruomenės šventės, nuėmus derlių, be vaišių? Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė vaišino savo pagaminta kava iš ąžuolo gilių, prie kurios labai tiko jos pačios iškeptas pyragas. Dvi draugės mokinukės bėgiojo tarp susibūrusių į ratą ir ragino vaišintis šių metų derliaus obuoliais. Nors nebuvo stipriau vėjuota, atsisakyta kaip anksčiau visai kaip Čiurlionio paveiksle nužymėti žvakelių ugnelėmis taką, vedantį į piliakalnio viršūnę. To vengta dėl ypatingai šiltos vasaros  gausiai jo pašlaitėse pribyrėjusių sausų ir į krūveles nesuspėtų sušluoti medžių lapų, kad ugnies stichija juose nepradėtų siautėti.  Kuriems ši šventė artima ir vis dar šildo Baltų vienybei įžiebiamo laužo liepsnos, nesunkiai tokį takelį susirado, dar kartą pasidžiaugė bendryste ir savo dalyvavimu pagerbė istoriškai reikšmingos baltiškų tautų išlikimui pergalės iškovojimus.

Parengė Pilaitės kronikininkė

Angelė Šarlauskienė