Erasmus+ kelionė į Quimperlé Prancūzijoje 2024

Vilniaus Martyno Mažvydo progimanzija istorijos, meno, kalbų ir chemijos temų dėka greitai sutarė dėl bendradarbiavimo su Kimperlės (Finistero) Villemarkės mokykla (Collège de la Villemarqué), ypač dviejų jos istorijos mokytojų Gaëlle Mérop ir Stéphane Tanniou bei prancūzų kalbos mokytojos Gueguen dėka.

Darbas prasidėjo nuo apsikeitimo siunčiamais laiškais, kuriuose  pristatomi mokiniai, mokykla, Vilnius ir Lietuva, taip pat keli žaidimai ir dailės pamokoje sukurta „lietuviška abėcėlė“. Parengiamasis vizitas kovo mėnesį, lydimas Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus pavaduotojos Linos Navickaitės, suteikė galimybę pirmą kartą susitikti su kolegomis ir mokiniais, taip pat susipažinti su mokykla ir regionu: Kimperas, Konkarno, Gvidelis, Lorianas ir pats Kimpero miestelis neabejotinai pasiūlys idėjų turiningų vizitų viduramžių meno, šiuolaikinio laikotarpio, gamtos paveldo ir gastronomijos temomis. Po to sekė vizitų ir integracijos į klasę programa.

Gavę „Erasmus“ finansavimą, galėjome gana greitai suplanuoti antrąją kelionę, šį kartą su 8 mokiniais iš mūsų prancūzakalbių specialybės skyriaus (t. y. 5 septintokų ir 3 aštuntokų) laikotarpiui nuo gegužės 26 d. iki birželio 2 d.

Po ilgos kelionės  trumpam užsukę į Eifelio bokšto papėdę apie vidurnaktį atvykome į Kimperlės krantinę, kur visos mus priėmusios šeimos pasitiko mūsų jaunuosius susirašinėjimo draugus iš Lietuvos.

Vos spėjome pailsėti, kai 8 val. ryto jau sėdome į autobusą, kuriuo kartu su ponios Mérop 7 klasės mokiniais važiavome į Kimperą, jo istorinį centrą, medinius namus ir katedrą. Baltijos šalių svečiams tai buvo tarsi kraštovaizdžio pakeitimas.

Popietė prasidėjo ilgu pasivaikščiojimu Konkarno paplūdimiu ieškant kriauklių, paskui - į Ville Close, XV a. tvirtovę. Ten mūsų laukė keltas, kuris greitai perplukdė mus per sąsiaurį, kad grįžtume į autobusą.

Mūsų mokiniai buvo priimti į SEGPA mokinių klases, kur kartu dirbo prie „vabzdžių viešbučių“ kūrimo projekto. 4 viešbučiai buvo įrengti mūsų mokyklos kieme. Kas sako« Bretanė» tas sako «blynai»  ir mūsų jaunieji mokiniai dar kartą galėjo atrasti šio regiono aspektą išbandydami savo jėgas gaminant « billig ». Taip pat buvo proga paragauti grikių miltų. Apskritai, mokyklos valgykloje buvo patiektas sotus valgis, dalyvaujant dviem direktoriams, ponui Gautier ir ponui Le Mentec (bendrojo lavinimo mokyklos ir SEGPA), ir visiems mokiniams, dalyvavusiems ruošiant patiekalus.

Ačiū visiems mokytojams, kurie suteikė galimybę dalyvauti įvairiose istorijos, muzikos, anglų kalbos ir matematikos pamokose. Po pietų prancūzų mokiniams skaitė pranešimus ir žaidė žaidimus. Vieni mokėsi lietuviškai skaičiuoti iki 10, kiti - būtiniausių mandagumo dalykų, tačiau dabar visi žino svarbias lankytinas vietas. 

Trečiadienį Kimperlės rotušė mus priėmė santuokų salėje. Galėjome daugiau sužinoti apie šios administracijos vaidmenį ir kompetenciją ir apskritai apie tai, kaip Prancūzijoje veikia demokratija.

Po pietų mokiniai grįžo į savo šeimas ir užsiėmė įvairiomis veiklomis: vieni apsipirkinėjo, kiti dalyvavo laipynėse po medžius.

Ketvirtadienį vykome į Lorjaną, kur aplankėme La Base (buvusią nesunaikinamą Vokietijos kariuomenės povandeninių laivų bazę), Cité de la Voile ir Flore povandeninį laivą. Tai taip pat buvo proga mokiniams pamatyti modernią pokario Prancūzijos architektūrą.

Penktadienis buvo puiki paskutinė diena. Programoje buvo numatyta lobių paieška Kimperlės gatvėmis (su sustojimu kepykloje), piknikavome ant žolės ir dalyvavome viduramžių dirbtuvėse.

7 klasės mokiniai ir jų susirašinėjimo draugai lietuviai išsibandė kaligrafiją (naudodami povo plunksną), statė „Lego“ tvirtovę, kūrė herbus ir, svarbiausia, inscenizavo pasakas vilkėdami senovinius kostiumus. Riteriai, valstiečiai, kunigai ir princesės - dalyvavo visi.

Šeštadienis ir sekmadienis buvo kelionės atgal dienos. Kai kurios savaitės prabėga greičiau nei kitos, bet atrodo, kad jos būna daug įdomesnės. Trumpi susitikimai su priimančiosiomis šeimomis ir visada ta pati išvada: vos spėjome vieni kitus pažinti, jau turime atsisveikinti.

Dar vienas pasivaikščiojimas Eliziejaus laukais Paryžiuje, lėktuvas 6 val. ryto ir mes grįžome į Vilnių.

Taigi ačiū poniai Mérop, ponui Tanniou, Jo Didenybei de Gueguen, direktorei Mdme Gautier ir ponui le Mentec, SEGPA mokytojams, priimančioms šeimoms, 5ème klasei ir visiems College de la Villemarqué mokiniams, taip pat Quimperlé savivaldybei, Don Morice picerijai.