LRIKD programa ,,Mūsų pasirinkimai: tarp chaoso ir tvarkos"

     2023 metų spalio 26 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (LRIKD) tęstinis praktinis susitikimas su Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 7pp klasės mokiniais. Tai jau antrasis bendradarbiavimo 4 ciklų LRIKD parengtos programos ,,Mūsų pasirinkimai: tarp chaoso ir tvarkos" mokiniams skirtas pažintinis - tiriamasis užsiėmimas šį rudenį. Supažindiname su šio susitikimo, vykusio Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, tikslais, teminiais teiginiais, diskutuojamais klausimais ir užduotimis.

Tikslas – LRIKD inicijuoto pažintinių - tiriamųjų užsiėmimų ciklo ,,Tarp chaoso ir tvarkos”  susitikimo metu išsiaiškinti viešos ir privačios erdvės skirtumus, aptarti laikysenos viešoje erdvėje ypatumus, apibendrinti konkrečioje erdvėje - bibliotekoje (ekskursijoje ir aptarime - seminare) dalyvavusių mokinių skaitymo ir laikysenos patirtis.

Užsiėmimui pasirinkto formato sudėtinė dalis – kelionė su knyga. Tai šiuolaikinio JAV rašytojo, žurnalisto ir komunikacijos tyrėjo Jonathan Franzen (g. 1959) esė rinkinys ,,Kaip būti vienam” (V.: Alma littera, 2005, 263 p.) visus esė sieja vienas klausimas – ,,kaip išsaugoti savo individualumą … triukšmingos … masinės kultūros apsuptyje, kitaip sakant, klausimas, kaip būti vienam”.

Žmonės, su kuriais leidžiamės į kelionę tiesiogine ir perkeltine prasme – įvairūs, tarp jų ir tie, kuriems tinka toks autoriaus teiginys: ,,Turiu  įrodymų, kad būti drauge neįmanoma,  kalbėtis neįdomu”.  Šios knygos retorika sudėtinga, reikalauja tinkamo žinių ir patirčių bagažo, todėl socialinės  vertėjos funkcijų turi imtis pažintinių tiriamųjų užsiėmimų ciklo sumanytoja, ilgametė VU ir VDU komunikacijos disciplinų dėstytoja  socialinių mokslų daktarė Ina Dagytė Mituzienė, glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja Vilma Junevičiene ir bandant drauge žengti pasirinktu keliu su dviem dešimtimis progimnazijos mokinių, o taip pat neakivaizdžiai, per pristatomas patirtis, pavyzdžius – dar su būreliu įvairaus amžiaus ir kompetencijų žmonių.

Ir taip – privatumas ir viešumas. Kuris iš jų nūdien turi daugiau erdvės? Kuris labiau klesti ir kuris yra labiau skriaudžiamas? Ellen Alderman ir Caroline Kennedy savo knygoje ,,Privatumo teisė”, apibendrindamos susiklosčiusią situaciją, teigia, kad vyrauja įprastinis požiūris – šiandien privatumo mažiau. Knygoje gausiais motyvuotais pavyzdžiais parodoma, kad jų analizuojamoje amerikiečių terpėje ,,teisė būti paliktam ramybėje” vis plečiasi. Tai matyti iš šiuolaikinės amerikiečių architektūros, kraštovaizdžio, transporto, ryšių, vyraujančios politinės filosofijos.  Ir grėsmė kyla ne privačiai, o viešajai sferai. Privatumas susijęs su noru išlikti nematomu, o viešumas kaip tik siekia matomumo. Atrodytų, kad televizija šiandien galėtų būti vieša erdvė. Bet tai, ką žmonės ten kalba, labiau panašu į svetainių ir miegamųjų tęsinius ir  būtų visai netoleruojama, pvz. tokioje tikroje viešoje erdvėje kaip teismas. 

Tai kas ta tikra vieša erdvė? Tai vieta, kur laisvai jaučiasi bet kuris pilietis ir kur grynai asmeniniai dalykai neleidžiami arba ribojami. Pastaraisiais metais padidėjo muziejų lankymas? Viena iš priežasčių – muziejai vis dar atitinka viešosios erdvės sampratą. Etiketo, tylos laikymasis po suveltos visa leidžiančios laikysenos atitolina įžūlų vartotojiškumą ir suteikia malonumo, prasmės. Dar vienas viešos erdvės pavyzdys – gerai sustyguotas darbo pasaulis, su savo taisyklėmis, ritualais. Kokybiškai realizuotas, jis ir motyvuoja, ir disciplinuoja per bendrą tikslo siekimą. Pvz., kas norėtų naudotis viešuoju transportu, jei nebūtų garantuota iš anksto aptarta tvarka?  Pernelyg dažnai besikeičiančios taisyklės silpnina organizacijas. Nepakankamai reaguojančios į aplinką, atvirkščiai, sustabarėja ir ima trukdyti.

Tad tegyvuoja atstumas tarp privatumo ir viešumo. Sutinkate? Taip ar ne – turite kalbėti argumentų kalba, reikšti ne tik emocijomis, bet ir įrodymais, pasekmių numatymu pagrįstas nuomones. Prašau, tam atėjo laikas.

Bet argumentų, įrodymu rinkimas menkai teprimeną rudeninį grybavimą miške. Čia mažiau atsitiktinumo. Reikia žinių, o tam reikalinga dėmesio koncentracija. Ar tokia, kokią turime, mums palanki? 2015 m. Kanadoje atliktas kompanijos ,,Microsoft" tyrimas parodė, kokią įtaką šiuolaikinės technologijos daro jas naudojantiems žmonėms. Ypač jų dėmesio koncentracijai. Tyrimas parodė, kad vidutinė žmonių koncentracijos trukmė sudarė 8 sekundes (viena sekunde mažiau, nei auksinės žuvelės koncentracijos trukmė), kai tuo tarpu 2000 m. šis rodiklis siekė 12 sekundžių. Tie, kurie naudojosi skaitmeniniais įrenginiais daugiau už kitus, turėjo daugiau problemų su koncentracija.

Ne tik per menka  dėmesio koncentracija mums nepadeda tinkamai orientuotis argumentų ir įrodymų pasaulyje,  dar vienas kliuvinys – priklausomybė(s). Buvome įpratę minėti šias priklausomybes –  rūkymas, kitos narkotinės medžiagos, azartiniai lošimai, alkoholis. Šiandien ne mažiau populiarios - kompiuteriniai žaidimai, mobilus telefonas, kompiuteriai. Visa, kas pamatuota, gali būti naudingai pritaikyta, pvz., technologijų plėtra lemia mūsų ateitį, ekonominės raidos rodiklius.  Žaidimai paįvairina mokymosi procesą, draugų susibūrimus laisvalaikiu. Tačiau kas per daug - nesveika. Pomėgis gali tapti priklausomybe ir sugriauti gyvenimus. Kodėl iš priklausomybės sunku išeiti? Pvz., jei priklausomybė nuo nikotino būtų grynai fizinė, atprasti užtektų kelių savaičių, tačiau yra ir kita, svarbesnė priežastis. Nustatyta, kad  sunkiau cigaretės atsisako tie, kurių gyvenimui stinga vientisumo - jie neranda ar neieško malonumų ar užsiėmimų, kurie galėtų pakeisti paguodžiantį, organizuojantį poreikio ir patenkinimo ritmą, kurį teikia cigaretės. Priklausomybių apglėbtieji - silpnųjų zona. Pasekmės nedomina sudarančiųjų prielaidas joms atsirasti, o cirkuliuojantys dideli pinigai - fiktyvios galios šaltinis, niveliuojantis ir viešas, ir privačias erdves, eliminuojantis iš realaus gyvenimo  dideles žmonių grupes. 

Kas ne tik gali padėti, bet ir padeda individui kurti vertingą privačią erdvę, prisidėti prie harmoningesnės viešosios erdvės kūrimo? Galimybių visas spektras. Tačiau pradėjome nuo knygos, tai knyga, skaitymu, biblioteka kaip knygų namais šį susitikimą ir pabaikime. ,,Geresnės ateities naujienos mus ir toliau pasiekia per spausdintą žodį“, - konstatuoja J. Franzen drauge su kitais jo cituojamais autoriais, pvz., Nicholas Negroponte (kiekvienam, besižavinčiam skaitmeninių technologijų raida, patiks jo knyga ,,Būti skaitmeniniam”). Tai vadovas po Rytojų tikintiems, kad  technika nesukuria jokių problemų, kurių negalėtų išspręsti dar geresnė technika. Tačiau Negropontė, vis dėlto pripažįsta  spausdintos knygos reikšme ir šioje skaitmeninėje epochoje. Priežastis - elektroninė terpė palieka per mažai vietos fantazijai, o rašytinis žodis, priešingai, iškelia įvaizdžius ir fantazijas, kurių prasmė priklauso daugiausia nuo skaitytojų vaizduotės ir patirties. Skaitydamas romaną, spalvas, garsus, ir judesius dažniausiai susikuri pats.

Tad skaitykime, mąstykime ir veikime - būkime ir privačios, ir viešos erdvės kūrėjais, atsikovoję savo teisę į žmogiškus santykius. Paradoksas, bet tam tikrame amžiaus tarpsnyje draudimai veikia kaip stimuliuojantis faktorius. Gal verta būtų imtis eksperimento - meistriškai drausti skaityti knygas. J. G. Franzen apie šio metodo gyvybingumą taip pat kalba savo knygoje ,,Kaip būti vienam”.  (Parengė Ina Dagytė Mituzienė, 2023 spalio 24)

Daugiau informacijos apie Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos galimybes, ekskursijas ir edukacijas  -  https://mickevicius.amb.lt/  ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos veiklas, paminklo Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams tolimesnis kūrimas ir statymas - https://reformacija.lt/wordpress/