REFORMACIJOS DIENĄ – ISTORIJOS PAŽINIMAS IR BENDRYSTĖ

     2026 m. spalio 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Reformacijos dienai skirtas renginys, kurio metu pristatyta prof. dr. Raimondos Ragauskienės knyga „Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigaikščių Radvilų Vyžuonos (XV–XVIII amžiai)“. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos kvietimu renginyje dalyvavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojų ir mokinių atstovai.

     Progimnazija su Draugija bendradarbiauja nuo 2023 metų. Šią partnerystę stiprina Martyno Mažvydo – pirmosios lietuviškos knygos autoriaus ir Reformacijos idėjų skleidėjo – vardas bei bendras siekis puoselėti Lietuvos kultūros, raštijos ir švietimo tradicijas. Renginio salėje buvo ir progimnazijos vėliava, kuria mokykla išdidžiai atstovavo savo bendruomenei.

Knyga – paminklas Vyžuonų bendruomenei

     Knygos pristatymą pradėjo Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, pristatęs autorę ir pakvietęs ją papasakoti apie naujausią savo darbą.

     Prof. dr. Raimonda Ragauskienė pasakojimą pradėjo nuo įspūdingos istorijos apie nepriklausomos Lietuvos jaunuolių iniciatyvą – jų pačių lėšomis ir rankomis pastatytą paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Vyžuonose pastatytas paminklas išliko iki šių dienų. Profesorė atskleidė, kad ir jos tikslas buvo knyga apie Vyžuonas savotiškai įamžinti šią vietovę bei jos bendruomenę.

    Pirmojoje pristatymo skaidrėje buvo pacituoti britų istoriko Johno Tosho žodžiai: „Istorinis įvykis, faktas ar žmogus tampa istorinis tik tada, kai jį pamato istoriko akis.“

    Pristatymo metu autorė nuosekliai atskleidė Vyžuonų – vienos iš Radvilų valdų – istoriją: jos formavimąsi, ūkinį ir administracinį valdymą. Tyrime dėmesio skirta ne tik Vyžuonų savininkams ir valdžios pareigūnams, bet ir įvairioms bajorijos grupėms, religinių bendruomenių atstovams – evangelikams liuteronams, katalikams ir judėjams.

    Nemaža knygos dalis skirta Vyžuonų miestiečiams ir valstiečiams – paprastiems bendruomenės žmonėms, kurių gyvenimo istorijos dažnai lieka „be archyvų“. Aptarta ir Vyžuonų žydų bendruomenės padėtis, vietovės ūkinis gyvenimas.

    Klausytojams įsiminė ir netikėti istoriniai faktai: Vyžuonose buvo auginami arabų veislės žirgai, olandiškos karvės, laikomi skalikai ir kurtai, gaminamas olandiškas sūris. Dvare netgi dirbo specialistai iš Olandijos!

    Pristatymo pabaigoje profesorė pabrėžė, kad Radvilos būtent savo lietuviškose valdose, tarp jų ir Vyžuonose, įgyvendino aristokratinę strategiją – statė rezidencijas, fundavo bažnyčias, kūrė giminės kapavietes. Tai liudija, kad lietuviškos Radvilų valdos buvo tikroji jų Patria.

Istorija, atskleidžianti visą valstybę

    Knygos vertę ir jos reikšmę Lietuvos istorijos pažinimui pabrėžė pristatyme dalyvavę mokslininkai.

    Akademikė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė atkreipė dėmesį, kad per Vyžuonų istoriją atsiskleidžia ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raida. Knyga leidžia pažvelgti į valstybę įvairiais aspektais per vienos įtakingiausių Lietuvos giminių – Radvilų – istoriją. Ji pabrėžė išskirtinę leidinio vertę tiek sukauptų istorinių šaltinių, tiek jų sisteminimo ir pateikimo požiūriu.

    Prof. dr. Deimantas Karvelis pasidžiaugė kruopščiu autorės darbu su istoriniais šaltiniais. Savo pasisakymo pabaigoje jis priminė Vladislovo Sirokomlės mintį, kad Lietuvoje yra daugybė vietovių, kurias išsamiau patyrinėjus atsiskleistų ištisi, dar nepažinti pasauliai. Būtent tokį pasaulį savo knygoje atskleidė prof. dr. Raimonda Ragauskienė.

    Knygos populiarumas taip pat iškalbingas – visas jos tiražas jau pasiekė skaitytojus, todėl knygynuose jos neberasite. Susipažinti su leidiniu dar galima bibliotekose. Džiugu, kad istorikų moksliniai darbai sulaukia tokio skaitytojų susidomėjimo ir tampa bestseleriais!

Bendradarbiavimas, puoselėjantis istorijos atmintį

    Renginio metu progimnazijos direktorės Eglės Laumelienės vardu Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijai buvo perduotas sveikinimas ir padėka už bendradarbiavimą ugdant jaunąją kartą.

   Sveikinime linkėta ir toliau išlikti atviriems idėjoms, puoselėti istorijos atmintį, skleisti Reformacijos vertybes ir įkvėpti visuomenę pažinti Lietuvos kultūros bei raštijos istoriją. Taip pat palinkėta sėkmės įgyvendinant prasmingą iniciatyvą – statant paminklą lietuvių raštijos pradininkams ir Reformacijai.

   Tikimės, kad bendros veiklos ir toliau bus prasmingos, stiprins bendruomenių bendradarbiavimą ir prisidės prie jaunosios kartos ugdymo.

    Renginys progimnazijos mokytojams ir mokiniams suteikė galimybę praplėsti kultūrinį akiratį, geriau pažinti Reformacijos palikimą, Lietuvos istoriją ir kultūros paveldą, o kartu dar kartą patvirtino prasmingo mokyklos bendradarbiavimo su Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija svarbą.