Mokytojo dieną – kelionė į tarpukario Lietuvos švietimo istoriją

      2026 m. spalio 5 d., minėdama Mokytojo dieną, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bendruomenė tradiciškai susibūrė ten, kur kasdien gyvena žinios, atradimai ir smalsumas – bibliotekoje.

      Šiemet šventė mokytojus pakvietė ne tik pabūti kartu, pasidžiaugti vieni kitais, bet ir leistis į įdomią kelionę po Lietuvos švietimo istoriją.

     Šventę nuoširdžia ir skambia daina pradėjo progimnazijos instrumentinis-vokalinis ansamblis „MMP“, vadovaujamas muzikos mokytojų Justinos Bradauskienės ir Eugenijos Drungilienės. Muzika sukūrė jaukią, šventišką nuotaiką ir tapo gražiu sveikinimu visiems mokytojams.

     Šventės organizatoriai tęsė gražią tradiciją – Mokytojo dieną ne tik linksmai paminėti, bet ir sužinoti ką nors naujo. Šį kartą bibliotekos erdvė trumpam virto jaukiu improvizuotu retro restoranu.

     Apie laukiančią kelionę į praeitį užsiminė dailės mokytojų Daivos Varslavėnienės ir Mildos Tverkutės parengtas retro kampelis: senovine staltiese užtiestas stalas, nostalgiškos detalės ir ypatinga atmosfera kvietė mintimis nusikelti į tarpukario Lietuvą.

     Ir tai buvo ne atsitiktinumas. Mokytojų laukė ypatinga viešnia – žinoma gidė, istorikė, laidų vedėja ir mokytoja Erika Meškauskienė, pakvietusi prisiliesti prie vieno svarbiausių valstybės kūrimo etapų – Lietuvos švietimo istorijos.

     Nuoširdžius sveikinimo žodžius mokytojams tarė progimnazijos direktorė Eglė Laumelienė. Ji dėkojo pedagogams už kantrybę, nuoširdų ir atsakingą darbą, kasdienį rūpinimąsi mokiniais bei svarų indėlį į progimnazijos gyvenimą. Direktorės žodžiuose skambėjo mintis, kad mokykla kuriama ne tik pamokose – ją kasdien kuria žmonės, savo darbui dovanojantys žinias, laiką, energiją ir širdį.

     Pakiliai nusiteikę mokytojai vaišinosi arbata ir kava, bendravo, tačiau netrukus jų dėmesį visiškai užvaldė viešnios pasakojimas.

     Paskaita apie tarpukario Lietuvos švietimą atvėrė daug įdomių ir netikėtų istorinių faktų. Buvo įdomu išgirsti apie pirmųjų mokyklų Lietuvoje kūrimą, mokymo programų formavimą, mokytojų rengimą ir nelengvą kelią, kuriuo žengiant iš esmės buvo kuriama moderni Lietuvos švietimo sistema.

     Klausydamiesi pasakojimo pedagogai galėjo geriau suprasti, kiek daug pastangų, ryžto ir atkaklumo reikėjo tam, kad iš pirmųjų žingsnių būtų sukurta visavertė, europinius standartus atitinkanti švietimo sistema.

    Smalsiai klausėmės pasakojimų apie iškilias asmenybes, savo darbais prisidėjusias prie Lietuvos mokyklos kūrimo. Stebėjomės, kiek daug iššūkių teko įveikti to meto pedagogams, švietimo organizatoriams ir valstybės kūrėjams.

     Tarpukario Lietuvos mokyklos istorija dar kartą priminė, kad švietimas yra viena svarbiausių valstybės ateities kūrimo sąlygų.

     Ši paskaita Mokytojo dieną įgijo ir simbolinę prasmę. Klausydamiesi apie prieš beveik šimtmetį mokyklą kūrusius žmones, galėjome dar kartą pažvelgti į savo profesiją iš šalies ir įvertinti, kokią svarbią misiją valstybėje atlieka mokytojas.

     Keičiantis laikams, technologijoms ir mokymo būdams, išlieka svarbiausia – žmogus, kuris padeda kitam žmogui augti, pažinti, klausti, atrasti ir patikėti savo galimybėmis.

     Tegul ši Mokytojo dienos kelionė į praeitį primena, kad kiekviena karta perima ne tik sukauptas žinias, bet ir atsakomybę jas perduoti toliau. O mokytojo darbas – tai kasdienis indėlis į ateitį, kurios šiandien dar nematome, bet kurią savo darbu padedame kurti.

      Nuoširdžiai sveikiname visus mokytojus ir dėkojame už Jūsų kasdienį darbą, kantrybę, kūrybiškumą ir tikėjimą žmogumi!