KNYGNEŠIO DIENA 2026

      2026 m. kovo 19 d. pažymėjome Knygnešio dieną prie Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos paminklo „Knygnešys“, kurio autorius – tautodailininkas Aleksandras Tarabilda. Knygnešių dieną prisiminėme lietuvių tautos kovą už spaudą ir lietuvišką žodį. Po 1863–1864 m. sukilimo carinei valdžiai uždraudus lietuviškų knygų spausdinimą lotyniškais rašmenimis, pirmasis į kovą stojo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Jo vadovaujama pirmoji knygnešių organizacija išplatino pirmuosius lietuviškai išspausdintus leidinius Mažojoje Lietuvoje.

     Taip prasidėjo ilgai trunkanti lietuvių tautos kova už spaudą ir mokyklą. Per 40 spaudos draudimo metų lietuvių tauta sugebėjo pasipriešinti carinės valdžios sprendimui. 1904 m. carinė valdžia buvo priversta panaikinti spaudos draudimą.

     Knygnešių judėjime dalyvavo tiek pavieniai asmenys, tiek susikūrusios draugijos, pvz., Garšvių knygnešių draugija. Net ir pradinukams žinomi Jurgis Bielinis – jo gimimo dieną (1846 m. kovo 15 d.) pasirinkta Knygnešio diena. 100 žymiausių knygnešių vardai įrašyti į Knygnešių atminimo sienelę Kaune prieš Antrąjį pasaulinį karą.

     Knygnešystė yra unikalus reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kultūros istorijoje. Šios sąvokos sunku išversti į kitas kalbas. Gražiausiai žodį „knygnešys“ italų kalba išvertė kalbininkas Pietro Umberto Dini savo knygoje Baltijos žiedas. Jis knygnešį pavadino portalibri ir paaiškino: contrabbandieri della Lituanità – pažodžiui „lietuviškumo kontrabandininkas“.

     Knygnešiai veikė visoje Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus krašte. Vilniuje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuvišką spaudą platino ir jos leidimu rūpinosi dvylikos Vilniaus apaštalų draugija. Į ją įsijungė kun. Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius, inž. Jonas Bortkevičius, dr. Andrius Domaševičius, Jonas Jasmantas, Donatas Malinauskas, Povilas Matulionis, Elijošius Nonevičius, Liepšinskis, kun. Valentinas Urbanavičius bei broliai Antanas, Jonas ir Petras Vileišiai. Jie siekė iš lenkų valdomos kurijos susigrąžinti bent vieną bažnyčią lietuviams.

     Taip pat buvo paminėta, kad 1972 m. kovo 19 d. pasirodė kun. S. Tamkevičiaus (šiandien kardinolo) redaguojamos Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pirmasis egzempliorius. Vėliau ją redagavo kun. Jonas Boruta, o leidime dalyvavo Pilaitėje gyvenantis Petras Plumpa. Kaip carinė valdžia negalėjo sustabdyti knygnešių judėjimo, taip sovietinė valdžia negalėjo nutildyti Kronikos tiesos žodžio apie Lietuvos sovietinę tikrovę.

     Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija kviečia nuo 2027 m. visas Pilaitėje esančias mokyklas prisijungti prie Knygnešio dienos paminėjimo, organizuojant renginį prie šios Aleksandro Tarabildos skulptūros.

     Knygnešio paminėjime lietuvos kalbos mokytoja Milda Steckienė jausmingai perskaitė Bernardo Brazdžionio eiles, skirtas knygnešiams. Knygnešio dienos svarbą savo pasisakyme pabrėžė Pilaitės bendruomenės pirmininkės pavaduotoja dr. Angelė Šarlauskienė, kuri buvo šio renginio iniciatorė. Ji pabrėžė, kad renginys ateityje turėtų tapti visų Pilaitės mokyklų bendru renginiu. Renginyje dalyvavo progimnazijos 8 pr klasės ir kitų klasių mokiniai.