Pilaitė užderėjo Joninėmis

„Pilaitės bendruomenė“ pirmininkė Janina Gadliauskienė ėmėsi iniciatyvos surengti Joninių - Rasų šventę pagal senovinius baltų papročius, remiantis XIV amžiaus rašytiniais šaltiniais, tautosakos, etnografijos duomenimis. Jai teko dar 1998 m. pačioje Pilaitėje tokioje šventėje dalyvauti. Tai paliko neišdildomą įspūdį. Tąkart tokios Joninės - Rasos prie Salotės ežero su ženkliai tradicinėmis apeigomis buvo surengtos liaudies dainų klubo „Raskila“, kuriam vadovavo pilaitiškis Gintautas Barkauskas, iniciatyva, prisijungus akordeonu pagroti pilaitiškei ilgametei vaikų muzikinio lavinimo pedagogei ir daugiavaikei mamai, liaudies meno populiarintojai Almai Vadeišienei. Mėginta tai pakartoti ir šiais metais, bet kitoje vietoje – Pilaitės miškelyje, prie Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių, prie tekančio upeliuko, futbolo aikštėje, kurią renginiui tinkamai sutvarkė Pilaitės seniūnija. Šventės apeigoms vadovavo Rasa Kauzonaitė, dalyvaujant jos puoselėjamam folkloriniam ansambliui „Verdenė“, maloniai prisijungus Vilniaus miesto folkloro ansambliui „Jerubė“, kurio vadovė Vilma Kričenaitė - Žukauskienė. Futbolo aikštės ąžuolo vainikais apipinti vartai tapo Praėjimo vartais, skirtais simboliškai apsivalyti (https://youtu.be/hlqifaNVGuI ). Pačios aikštės centre šventės rėmėja UAB „Stebulė“ – didžiausia viešųjų erdvių priežiūros bendrovė Lietuvoje – sukrovė įspūdingą laužą. Aplink jį ne vieną ratelį suko folkloristai ir kvietė prie senovinių dainų, žaidimų ir šokių jungtis visus atėjusius į šią gamtos aukščiausio suvešėjimo šventę ( https://youtu.be/7aEO8vXRzho). Panelės, būriamos iš šalia žydinčioje pievoje susirinktų žolynų – kupolių – ir plukdydamos vainikėlius upeliuku, galėjo gauti atsakymą apie savo širdies reikalus.

Rytojaus dieną, birželio 23-iąją, kai Joninės - Rasos plačiausiai ir jau oficialiu lygmeniu švenčiamos visoje Lietuvoje, NVO „Pilaitės bendruomenė“ aktyvistai vyko jos švęsti į Pagėgius ant legendomis apipinto Rambyno kalno, kur taip pat buvo pažymimos 140-osios metinės čia gimusios tradicijos rinktis dainuoti, pildyti senovinius ritualus, puoselėti tautines vertybes. Ant Rambyno kalno 1884 metais pirmą kartą suskambo lietuviška daina, lietuviškai posmais ir proza prabilo mėgėjiškų teatrų dalyviai, prie kurių jungėsi ir kartu dainavo žiūrovai iš visos Lietuvos ir tai vyksta iki šiol. Rambynas senovėje – vakarinių baltų-skalvių genties apeigų vieta, kur aukota dievams. Manoma, tai vėliausiai dabartinėje Lietuvos teritorijoje sunaikinta šventvietė, kur lietuvių protėviai per Jonines pagerbdavo saulę, be kurios šilumos ir šviesos žūva visa gyvastis. Smalsu buvo pažiūrėti, kokiu lygiu ir turiniu ji čia dabar vyksta. Smarkus ir nepaliaujantis merkti lietus ženkliai sumažino atvykėlių skaičių. Tačiau ištvermingiausi liko iki pat Joninių  pabaigos.  Nors beveik visą pavakarę ir iki vėlumos smarkiai lijo, išpildyta visa žadėta programa. Šiai Joninių sukakčiai tinkančiu pasirodymu džiugino Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“. Šventę, pliaupiant lietui ant galvų, tęsė Pagėgių savivaldybės kultūros centro Šilgalių folkloro ansamblis „Kamana“, vadovaujamas Aksaveros Mikšienės (https://youtu.be/dQnyDmcQm9oh).

Pilaitiškiai taip pat lietaus neišsigando, o birželio 24-ąją  dar apsilankė  ir Vydūno draugijos prižiūrimose Bitėnų kapinėse. Jose ilsisi Martyno Jankaus – Mažosios Lietuvos spaudos, visuomenės veikėjo, publicisto Tilžės akto signataro, tituluojamo ne tik patriarchu Mažosios Lietuvos, bet ir Rambyno kalno sergėtoju ir jo aktyvios pagalbininkės, tęsiant čia senovines lietuvių apeigas, dukros Elzės, kitų artimųjų ir Vydūno, daug metų čia organizavusio Joninių šventes, žadinant lietuvių tautinį atgimimą, palaikai. Peržengus miško apsuptyje Bitėnų kapinaites, pasitiko išskirtinė ramybė. Kukli, bet kartu pakylėjanti amžinojo poilsio vieta, kur jautiesi tarsi būtum patekęs jau į pačių baltiškos savimonės ir tikrųjų žmonijos vertybių puoselėtojų panteoną (https://youtu.be/r5h5bb_j708 ). Joninių - Rasų šventės įspūdžiai ant Rambyno kalno parodė, šišioniškiai, senieji Klaipėdos krašto gyventojai, taip vadinami pagal jiems būdingą kartoti žodį „šišion“, nepamiršta savų tradicijų, jų pernešėjų ir toliau jas puoselėja.

Pilaitiškiai gali džiaugtis, kad jų gyvenamasis rajonas siejasi su Mažąja Lietuva, čia įamžinant jos vietovardžius ir iškilių kultūrininkų vardus, iš kur ir senovinės Joninių - Rasų šventės apeigų tradicijos pasiekė Didžiąją Lietuvą. Šiais metais Pilaitėje jomis ženkliai užderėjo.

Jau birželio 20 d. Varnės parke „Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenė“, laimėjusi Vilniaus savivaldybės parėmimo konkursą, surengė jau nebe pirmą kartą tokią šventę. Šį kartą be pasibuvimo kartu, žaidimų ir vaišių, pravesta ir edukacija „Miesto bitininkystė ir bičių svarba“ su medučio degustacija. Čia įkurdinti keturi aviliai.

Birželio 22 d. prie Salotės ežero Romų jaunimo centras „JEKHIPE“ surengė Jonines su pramogomis vaikams, maisto ir alaus zona, šventiniu iki vėlumos koncertu. Norėjusiems Joninių – Rasų šventėje dalyvauti, neišvykstant iš Pilaitės, pasirinkimas buvo pakankamai platus.

Parengė Pilaitės kronikininkė

Angelė Šarlauskienė