Užgavėnės Kernavėje

Pasigaminę spalvingas kaukes mūsų mokyklos kraštotyrininkai skubėjo į pirmąją Lietuvos sostinę švęsti Užgavėnių. 

Seniau Lietuvoje jos buvo vadinamos dar ir midaus gamintojų bei aludarių dievo Ragučio švente. Žmonės tikėjo, kad jei tą dieną sočiai ir riebiai pavalgysi, būsi sotus bei stiprus visus metus. Todėl kepė ne tik blynus, bet ir gamino šiupinį. Per Užgavėnes buvo dirbami tik lengvi darbai. O dėmesio centre būdavo Morė – vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Labai svarbi Užgavėnių tradicija – storojo Kanapinio ir liesojo Lašininio kova, kurią laimėdavo Kanapinis. Tai simbolizuodavo žiemos ir pavasario kovą, kurią laimėdavo Kanapinis. 

Kaip ir seniau, šiemet Užgavėnių šventėje Kernavėje taip pat netrūko ne tik smagių dainų, žaidimų, įnirtingos kovos, bet ir gardžių tradicinių patiekalų.