Kai nerimas tampa realybe: kaip išlikti saugiems ir pasirūpinti savimi

Telefone pasirodęs perspėjimas apie oro pavojų, girdime raginimus eiti į priedangas, o naujienose matome informaciją apie galimą grėsmę – natūralu, kad reaguojame su įtampa, baime ar nesaugumo jausmu. Daugeliui tai buvo pirmas kartas, kai tokia situacija staiga tapo ne teorine, o labai realiai mus palietė.

Nesaugumo situacijose svarbiausia remtis oficialia informacija. Sekite oficialius pranešimus, laikykitės institucijų rekomendacijų, pasidomėkite, kur yra artimiausia priedanga ir kaip derėtų elgtis kylant grėsmei. Patikimą informaciją ir rekomendacijas rasite portale lt72.lt

Pasirūpinkite savo saugumu. Tik pasirūpinę savo fiziniu saugumu galime geriau padėti savo artimiesiems, vaikams ar kitiems žmonėms šalia mūsų. Kuo ramiau ir aiškiau jausimės patys, tuo lengviau bus suprasti, kaip galime padėti kitiems.

Jei nerimaujate dėl savo vaikų ar artimųjų – pirmiausia pabandykite su jais susisiekti ir įsitikinti, ar jie yra saugioje vietoje. Svarbu pasitikėti mokyklų, darželių, būrelių ar kitų institucijų darbuotojų veiksmais ir oficialiomis rekomendacijomis. Nepasiduokite panikai, nerizikuokite savo ar kitų žmonių saugumu skubėdami važiuoti per miestą ar elgdamiesi neapdairiai, kol grėsmė nėra pasibaigusi. Vadovaukitės oficialia informacija ir stenkitės veikti kuo ramiau bei saugiau.

Natūralu jausti baimę ir nerimą šiandien – mes nerimaujame dėl neapibrėžtos situacijos ir nežinome, kas bus ateityje, tai yra normali ir natūrali būsena. Galime bijoti dėl savęs ir savo artimųjų, ir tai taip pat yra suprantama bei žmogiška reakcija.

Svarbu atpažinti ir pripažinti savo jausmus, nuo jų nebėgti. Tačiau, kai kyla reali fizinė grėsmė, pirmiausia svarbu pasirūpinti savo saugumu – laikytis oficialių rekomendacijų ir būti saugioje vietoje. Dažnai geriausia pagalba mūsų baimei ir nerimui tokiu metu yra žinojimas, kad darome viską, kas padeda apsisaugoti. Kai situacija tampa saugesnė, padeda kalbėtis apie tai, ką jaučiame. Jei kalbėtis sunku, svarbu rasti kitą būdą jausmams išreikšti – rašyti, judėti ar kitaip pasirūpinti savimi.

Taip pat svarbu suvokti, kad negalime kontroliuoti visko, kas vyksta aplink mus. Tačiau galime pasirūpinti tuo, kas yra mūsų rankose – pasidomėti, kur yra artimiausia priedanga, aptarti su šeima veiksmų planą, pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį ar daugiau sužinoti apie civilinę saugą ir pilietinį pasirengimą. Dažnai net ir maži pasiruošimo žingsniai padeda susigrąžinti didesnį saugumo ir kontrolės jausmą.

Labai svarbu tęsti ir kasdienę veiklą – darbus, mokslus, būrelius, sportą, susitikimus su artimaisiais. Įprasta rutina suteikia stabilumo, aiškumo ir bent dalinį saugumo jausmą. Dažnai tai yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos šiuo metu galime padaryti dėl savęs.

Su sukilusiu nerimu išbūti padeda fizinis judėjimas, mankšta, pasivaikščiojimai, namų tvarkymas, šokiai ar pokalbiai su artimaisiais. Nusiraminti kai kuriems padeda meditacija, malda ar humoras. Ir kartu visiškai natūralu, jei šiuo metu nepavyksta visiškai nusiraminti.

Jei su iškilusiais jausmais sunku vienam išbūti ir neturite su kuo apie tai pasikalbėti – kreipkitės emocinės pagalbos į „Jaunimo liniją“.

Jaunimo linija visada yra šalia jūsų:

Telefonu visą parą: 0 800 28888

Pokalbiais internetu (chat'u): kasdien nuo 13 iki 01 val.: https://jaunimolinija.lt/pasikalbekim/

Dalijamės trumpomis rekomendacijomis, kaip ekstremalių situacijų metu padėti vaikams ir mokiniams jaustis saugiau bei ramiau.

• Kiek įmanoma ir nuo jūsų priklauso, išlaikykite aiškią struktūrą. Duokite konkrečias instrukcijas ir įvardykite žingsnius, kas bus daroma (pvz., dabar būsime čia ir lauksime tolimesnės informacijos).
• Venkite perteklinės informacijos. Naudokite trumpus, konkrečius paaiškinimus. Dalinkitės tik jums žinomais faktais arba realiomis saugumo žinutėmis (pvz., dabar šioje vietoje esame saugūs).
• Vaikai stipriai reaguoja į suaugusiųjų emocinę būseną, todėl svarbu, kad patys išliktumėte ramūs. Kalbėkite lėčiau, ramiu balso tonu, aiškiais ir konkrečiais sakiniais, stebėkite savo veido išraišką.
• Leiskite vaikams užduoti klausimus. Pasidomėkite, ką jie žino ir galvoja apie esamą situaciją. Supratę vaikų nerimo šaltinius, galėsite jiems padėti efektyviau nurimti (pvz., galbūt jie nerimauja dėl namuose palikto augintinio arba neteisingai supranta pavojaus mastą).
• Normalizuokite emocijas. Susidūrę su stresu vaikai, kaip ir visi žmonės, reaguoja labai skirtingai – gali verkti, užsisklęsti, tapti irzlūs ar itin judrūs. Galima įvardyti matomą emociją, tačiau nereikėtų vaikų gėdinti dėl to, kaip jie jaučiasi, ar versti juos nusiraminti.
• Įtampai mažinti galite naudoti ramų kvėpavimą (pvz., kvėpavimą kvadratu 4×4×4×4), skaičiavimą, dėmesio žaidimus ar apkabinimą (jei tai vaikui priimtina).
• Atkreipkite dėmesį į jautresnius vaikus, turinčius nerimo sutrikimų, patyrusius traumų ar išgyvenančius kitus emocinius sunkumus.
• Pavojingai situacijai pasibaigus, trumpai ją aptarkite su mokiniais, atsakykite į vaikams kylančius klausimus ir palaipsniui grįžkite prie įprastos veiklos. Toliau stebėkite vaikų savijautą, pasidomėkite, kaip jie jaučiasi. Pastebėję užsitęsusį nerimą, kreipkitės į specialistus.
• Skirkite laiko ir pasirūpinkite savo emocine savijauta. Bendraukite su kolegomis ir artimaisiais, raskite laiko poilsiui bei atsitraukimui nuo įtampos.

Daugiau informacijos: UNICEF rekomendacijos tėvams ir pedagogams