Šiaurės šalių bibliotekų savaitė – su svajonėmis ir ilgesiu

Progimnazija pasitiko dvidešimt antrąjį rudenį Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiais. Šiais metais projekto tema „Svajonės ir ilgesys“ tarsi klausia: „Ar daug svajoji? Kokios tavo svajonės išsipildė? Ko dar ilgiesi?“

Apie tai ir kalbėjome renginiuose.

Pirmadienį – projekto pradžia – Šviesos ir žodžio šventė. Ją pradėjo mokytoja Diana Kadzevičienė ir 8 p klasės mokiniai. Buvo skaitytos Karinos Erlandsson knygos „Perlų ieškotoja” ištraukos. Pasibaigus pirmajai ištraukai skambėjo gitaros muzika, kurią atliko 8p klasės mokinė Saulė Gervyliūtė. Renginį vainikavo mokytojos Dianos ir mokinių diskusija apie svajones.

Tema „Svajonės ir ilgesys“ atveria plačias erdves kūrybai. Todėl daug darbų atsirado per dailės ir technologijų pamokas. Dailės mokytojų M. Tverkutės ir D. Varslavėnienės 5-ų klasių mokinių darbuose – Alandų salos. Piešiniai šviesūs, džiaugsmingi, nes salas jungiančios valtys ar tiltai – kelias į buvimą kartu. Technologijų mokytojos A. Banelienės 5-8-ų klasių mokiniai pandemijos laikotarpiu ilgėjosi mokymosi kartu su draugais klasėje ir tas ilgesys buvo sudėtas į kolektyvinį koliažą.

„Svajojame mokytis ir dirbti drauge“. O technologijų mokytojos R. Gustienės 5-ų klasių mokiniai vėlė linksmuosius varliukus, svajojančius apie laisvę, nes projekte siekiama paminėti Alandų salų nepriklausomybės 100-metį.

Tūrinių darbų parodos „Alandų salos: svajonės ir ilgesys“ (technologijų mokytojai O. Rinkevičienė, R. Rinkevičius ir 5-ų kl. mokiniai) pagrindinė išraiška – svajonė atostogauti šiltuose kraštuose ar poilsiauti savo salyne.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitės metu skyrėme dėmesio ir lietuvių literatūrai. Trečių klasių mokiniai susitiko su rašytoju Vytautu Račicku. Svečias pristatė pandemijos metu atsiradusius kūrinius „Juzulio istorijos“ ir „Tikras vyras“, gvildeno niekuomet neišsenkančią temą apie skaitymą. Rašytojas džiaugėsi, kad mūsų progimnazijos mokiniai mėgsta skaityti ir puikiai suvokia, kokios naudingos knygos – kai skaitai svajoji. Svajojant gimsta ateities vizija. O kai jau žinai ko norėti, tikrai pasieksi.

Kūrybos procesas svajojant, ir dar su ilgesio gaidele davė gražius rezultatus – puikius piešinius, koliažą, varliukus, tūrinius darbus. Ačiū visiems – ir mokytojams, ir mokiniams – skaičiusiems, svajojusiems, dirbusiems ir savo darbais papuošusiems bibliotekos erdves.

8p Svajonės ir ilgesys
Svajonės ir ilgesys – tai du skirtingi, bet kartu panašūs ir labai svarbūs žmonėms dalykai, pojūčiai, o gal išgyvenimai.
Kartais svajonės ir ilgesys būna neatsiejami, pavyzdžiui, žmogus ilgisi namų ir svajoja apie grįžimą į gimtąją vietą. Dažnai svajonės – tai lyg raktas į geresnį gyvenimą.
Kai kurie yra įsitikinę, kad svajonių išsipildymas padės, kažkas – kad dingus ilgesiui dings ir jų problemos.

Aš dažnai svajoju. Man tai padeda pabėgti nuo realybės, problemų, sunkumų, kurių nenoriu patirti. Visada galiu ramiai užmigti, svajodama apie tai, ko trokštu, nors ir kartais galiu pati jomis netikėti. Ilgesys, manau, niekam niekada nebus svetimas, gal mes jo tiesiog nenorime pajusti, bet visada bus kažkas, ko ilgėsimės.

Kas gi yra tas ilgesys? Ilgesys – tai praeinančios negandos. Kiekvienas esame susidūrę su ilgesio jausmu, kai pasiilgsti mylimo žmogaus ar vietos, pavyzdžiui, namų. Anksčiau ar vėliau tai praeina, tarkim, pagaliau susitinki su žmogumi, kurio taip ilgėjaisi. Kaip gera būti to žmogaus glėbyje, gal tik akimirkai, o gal ir ilgiau aplink viskas nutyla ir širdy ramu. Bet argi gali šitaip būti, jog žmogaus, kurio pasiilgai, daugiau niekada nebeišvysi. Deja, gali. Tik tokiu atveju į sielą įsišaknija ne ilgesys, o skausmas su ilgesio nata.