ATMINTIES JURGINŲ, AKROSTICHŲ TĘSTINUMO IR GARSŲ POPIETĖ

        2025 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 8pp klasės mokiniai kartu su klasės vadove Renata Maslauskienė ir direktorės pavaduotoja ugdymui Vilma Junevičienė dalyvavo Atminties jurginų, akrostichų tęstinumo ir muzikos garsų popietėje, vykusioje Vilniaus Liuteronų sode.

        Renginį pristatė Lietuvos Reformacijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja Ina Dagytė Mituzienė. Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas pasidžiaugė, kad susitikimas surengtas Europos paveldo dieną: buvo prisimintos iškilios asmenybės, palaidotos Liuteronų sode. Mažvydiečiai čia pastatė Vilniaus universiteto botanikos sodo sukurtą jurginų puokštę – pagarbos ženklą šioje vietoje besiilsintiems žymiems žmonėms.

        Smuikininkas Andrius Krevnevičius atliko Jules’io Massenet kūrinį „Elegija / Susimąstymas“. Draugijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pulokas pasakojo apie Liuteronų sodo istoriją, J. F. Niškovskio koplyčią ir paminklus. Architektas Alvydas Mituza priminė apie sodo atkūrimą, sakydamas: „Tai memorialas, kompleksas, kuris išsaugo mūsų istoriją ir pranašauja mūsų ateitį.“

       Vilniaus medicinos valdybos narys doc. Aistis Žalnora skaitė pranešimą apie Vilniaus medicinos draugijos istoriją ir jos iškiliausius narius – medikus, kurių dauguma yra palaidoti šiame sode. Jis pakvietė mažvydiečius apsilankyti Vilniaus universiteto Medicinos istorijos muziejuje ir palinkėjo: „Ateityje, kad ir ką bepasirinktumėte, visada plačiai matykite aplinkui esantį pasaulį, stenkitės padėti draugams, silpnesniems, tarnaukite savo šaliai – taip, kaip darė praeities gydytojai.“

       Renginyje mažvydiečiai pristatė akrostichus – iš eiliuoto kūrinio eilučių pirmųjų raidžių sudarytus žodžius ar žodžių junginius. Bendradarbiaujant su Draugija tęsiama akrostichų tradicijos puoselėjimo idėja. Mokiniai skaitė savo kūrinius, kuriuose skambėjo žinutės apie Lietuvą, Tautą, Laisvę, Mišką, Lietų ir kitas prasmingas temas. Priminta, kad seniausias lietuviškas akrostichas randamas Martyno Mažvydo „Katekizmo“ pratarmėje.

      Šis susitikimas leido mokiniams ne tik prisiminti istorines asmenybes, bet ir patiems tęsti Martyno Mažvydo pradėtą tradiciją – kurti prasmingą žodį, jungiantį praeitį ir dabartį, auginti pagarbą tautos kultūros paveldui.