Kaziuko mugė progimnazijoje

1636 m. Šv. Kazimieras buvo paskelbtas Lietuvos globėju. Jo atminimui kilo šventė, kuri pavadinta Kaziuko muge. Tai kasmetinė pavasarinė šventė, kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus dirbinius- pradedant maisto gaminiais, įvairiausia bižuterija, meno dirbiniai, baigiant namams skirtais rakandais,  rūbais ir kt. Mugė dažniausiai rengiama artimiausią sekmadienį prieš Šv. Kazimiero dieną (t.y. kovo 4 d.). Kaziukas Vilniaus mieste rengiamas jau 419 metų. Tai seniausia čia vilniečių turima šventė, kurios svarbiausia atributika – verba, pagaminta iš džiovintų gėlių ir žolių. 

Pasiilgusius po pandemijos mugės šurmulio  mūsų mokyklos mokinius Mokinių taryba ir technologijų mokytojas Kovalkov Raimund kovo3-ią dieną sukvietė į žaismingą, spalvingą bei įvairiausiais skoniais nuspalvintą šventę – Kaziuko mugę. Nė vienas neliko nesudalyvavęs – vieni patys buvo prekeiviais, kiti mėgavosi pertraukas tarp pamokų praleidę šurmuliuojančiuose koridoriuose ir,  tapę gurmanais,  pirko draugų pagamintus skanėstus, matavosi įvairius papuošalus ar nešė įsigytus rankdarbius šeimai namo. Mokiniai pasižymėjo išradingumu – įsigyti buvo galima ne tik tobulo skonio šokoladinį „tinginį“ ar keksiuką, bei dar daug kitokių, burnoje tirpstančių, skanėstų. Atėjęs į mugę,  galėjai išeiti gražesnis nei atėjai, mat čia įsikūrę grožio meistrai –  kasyčių pynimo fėjos  kvietė progimnazijos mergaites pakeisti savo įvaizdį ir išeiti gražesnėmis nei atėjo. Apsilankę mugėje,  galėjo pasiklausyti draugo gitaros stygų virpesio ar savanoriškai paaukoti akordeono virtuozui už jo kuriamą atmosferą mokyklos Kaziuke. 

Gausiai mugėje dalyvavo pradinių klasių mokiniai. Jų suneštais skanėstais ir rankdarbiais džiaugėsi ne tik draugai, bet ir mokytojai.

Labiausiai džiugina tai, kad visi,  ir dideli, ir maži, suprantame, kokie sunkūs šie metai yra nuo karo kenčiančiai Ukrainai ir jos žmonėms. Mokinių taryba 5-8tų klasių mokiniams organizavo loteriją paremti Ukrainą – norintys paaukoti dalį savo turimų pinigų, galėjo pirkti loterijos bilietus ir laimėti prizų. Smagu, kad mokytojai įsiliejo į šią smagią šventę, nes prizų fondą sudarė būtent jų sugalvoti kuponai, „laikai“ dar vadinami patiktukais. Surinkti pinigai skirti Ukrainai ir jos žmonėms.  O pradinių klasių mokiniai mugės metu mokėsi ir matematikos- dažnas prekeivis skaičiavo ne tik savo pelną, bet ir procentinę savo pelno dalį , nes prisidėti prie paramos Ukrainos žmonėms norėjo visi... 

Naujovių šiais metais tikrai netrūko. Dar niekada nematyta mokykloje akcija nuvilnijo, kai 8p klasės mergaitės su prancūzų kalbos mokytoju Pjeru suorganizavo daiktų atidavimą-dalybas. Mokiniai buvo raginami keistis savo nenaudojamais, namie dulkančiais, bet dar gerais daiktus. Kitaip tariant, visi buvo paskatinti saugoti gamtą, neteršti išmetant tinkamus naudoti daiktus, o  nebereikalingiems daiktams suteikti antrą gyvenimą.

Kaziukas mokykloje – tai tikrai ne vien paprasta galimybė pirkti ar parduoti ir taip užsidirbti. Tai mūsų visų vienybė, kai galime dalintis mintimis, šiluma, šypsenomis, palaikymu vienas kitam. Kai vaikų tarpusavio draugystė ir pagarba kito darbui džiugina, tai mažėja nesutarimų ir kitokių neigiamų emocijų. 

Kuo daugiau tokių potyrių mūsų visų kasdienybėje, tuo laisvesnė ir kūrybiškesnė mūsų bendruomenė bus. Iki kito linksmo šurmuliuojančio Kaziuko!