Tarp gražiausių Renesanso žiedų - lietuviškos raštijos pradininkai/
Jubiliejinio sambūrio Vilniaus Rotušėje „Reveransas Lietuvos Renesansui“ ataudai.
Kaip švenčiam Vilniaus 700 metų jubiliejų?
Vilniaus 700 metų jubiliejus suaktyvino ir mūsų valstybės sostinės, ir visos Lietuvos gyventojų, visuomeninių organizacijų poreikį savarankiškai, betarpiškai atrasti ir kūrybiškai įgyvendinti šio svarbaus įvykio šiuolaikiško paminėjimo scenarijus. Jis suteikė progą vėl atsigręžti į nesenstantį, naujom varsom tebežėrintį Lietuvos Renesansą.
Mūsų žiniasklaidai veriasi puiki galimybė ištisus metus kuo plačiau garsinti dėmesio vertus šios srities atradimus - puikius iš visuomenės gelmės kylančių socialinių inovacijų pavyzdžius, teikiančius mums visiems daugiau optimizmo, pasitikėjimo savo jėgomis. Žinia, teikiančius tai, dėl ko prieš daugiau kaip 30 metų ir pasirinkome demokratijos kelią.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija Lietuvos sostinės jubiliejų pasitiko savu brandžiu scenarijumi – statomu paminklu Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams Vilniuje, Reformatų skvere-sode, po rekonstrukcijos visuomenei atvertam 2021-ųjų vasarą. Sodas maloniai tinkamas pasisėdėti tarp senų medžių, pasivaikštinėti patogiais takais, pasigrožėti želdynų derme. Tačiau be užbaigtos šios vietos dvasinės ašies - paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams - jis stokoja pilnavertiškumo.
Talkinant Vilniaus savivaldybei, skvere atlikti pamatiniai darbai - jau įrengtas paminklo postamentas. O paties paminklo – 10 stelų ir jas įprasminančių kompozicijų, skirtų iškiliausioms Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos asmenybėms – statymo darbai įpusėti.
Todėl Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija (LRIKD) šį jubiliejinį vasarį sukvietė į miesto širdį – Vilniaus Rotušę, šio projekto partnerę, – daugiau kaip pustrečio šimto talkininkų būrį per reveransą Renesansui atlikti individualų veiksmą – parodyti dėmesį, skirti auką paminklo statybai spartinti.
Šventės parengties intriga
Į kvietimą veikti drauge atsiliepę A.Kulviečio klasikinės gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai Barbora Radvilė Nikžentaitytė, Marijus Kuprys, Beatričė Gaulytė, Saulė Druktenytė, Roberta Jonavičiūtė, Rusnė Juozainytė, vedami mokytojos Liudmilos Leonavičienės ir M.Mažvydo progimnazijos mokiniai Gabriel Rudak, Tėja Miškinytė, Viltė Radzevičiūtė, Samanta Šupytė, Roland Rinkevič, Gaja Jastremskaitė, Luka Liucija Petravičiūtė drauge su mokytojomis Vilma Junevičiene ir Svetlana Politova, šiltai ir atsakingai pasitikę renginio dalyvius, papildė brandaus amžiaus auditoriją savo jaunatvišku nuoširdumu, drąsiu dalyvavimu, suteikė renginiui dar daugiau žavesio, o sau – veikloje įgyjamų ir tęstinumo vertų patirčių.
Renginio turinio kuratorė, LRIKD vicepirmininkė dr. I.Dagytė Mituzienė, rengdama scenaraijaus apmatus, šį kartą išdrįso pažeisti įprastą mūsų laikmečio susibūrimams dualumą – koncertas ir vaišės - įterpdama ir akcentuodama trečiąją dalį, kurią LDK laikotarpio žmonės suprato kaip svarbiausią. Jos metu buvo keliami ir atsakomi, be kitų, du pamatiniai klausimai – kas mes esam ir dėl ko čia susirinkom? Beje, tinkamose vietose ir tinkamu laiku tokia triada yra išlaikiusi tęstinumą.
Renesansinio literatūrinio muzikinio pastišo apžavai
Vakarą įžanginiu žodžiu pradėjo LRIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas, pakiliais B.Sruogos poemos posmais priminęs susirinkusiems :“Te per amžius mus gaivina Mūsų miestas Gedimino Te per amžius jo šviesa Šviesis Lietuva visa „. ir pagarsinęs 30 metų veikiančios LRIKD tikslus, tarp kurių ypatinga svarba tenka siekiui kuo greičiau pastatyti Vilniuje, Reformatų skvere-sode paminklą Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams. Jis turi iškilti vietoje, kur savo Reformacijos idėjas pradėjo skelbti Abraomas Kulvietis, pirmąsias evangeliškas pamaldas ėmė organizuoti Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvos Reformatų bažnyčią brandino Andrius Volanas. Tokios atminties vietos sukūrimas sostinėje yra motyvuotas, prasmingas, įpareigojantis.“
O tada salėje nuvilnijo renesansinės muzikos ir meninio žodžio garsai. Pirmą kartą Vilniaus Rotušėje girdėjome Lietuvoje žinomų atlikėjų kvartetą, susivienijusį po dvasiniu renesanso skliautu: aktorę Virginiją Kochanskytę, mecosopraną Raimondą Janutėnaitę, bosą/baritoną Nerijų Masevičių ir gitaros virtuozą Arūną Kelpšą. Scenarijus ir režisūra – V.Kochanskytės ir R.Janutėnaitės. Įspūdingai skambėjo renesanso epochos ispanų, italų, vokiečių kompozitorių opusai balsui ir gitarai, įtaigumu kaustė dėmesį LDK rašytojų, lietuvių raštijos pradininkų tekstai. Įspūdį paliko to laikotarpio kostiumais pasirėdę atlikėjai, jų iškili laikysena, perlais puošta aktorės šukuosena ar autentiškumu neleidžiantys abejoti boso baritono ūsai. Vakaro vedančioji dr. I.Dagytė Mituzienė pelnytai tarė „Ačiū“ kukliai ypatinguoju būdu - vietoj glėbio rožių įteikdama Vilniaus kosmopolitiškumui adekvačias saldainių dėžute „Merci“.
Sutartinų veiksmų stiprybė
Lietuvoje visuomenines organizacijas skaičiuojame tūkstančiais. Žinome iš pavadinimo – daug kartų mažiau. Matome, atpažįstame iš veiklos – kelias dešimtis.
Priežastis paprasta – norint būti pastebėtiems, reikia mokėti pastebėti kitus, juos ne tik girdėti, bet ir išgirsti. Reformacija Lietuvoje diegė ir puoselėjo tolerancijos daigus, sudarė prielaidas ir skatino atsigręžti į gimtąją kalbą, suformavo fundamentalų lietuviškos raštijos pamatą, mokė pamatyti ir išgirsti kitakalbius, kitaminčius. Tuo galime didžiuotis. Kaip ir tuo, kad Reformacijos šaukliai buvo plataus akiračio, protingai iniciatyvūs ir atsakingai veiklūs. Kokie yra šiandieniniai Reformacijos idėjų tęsėjai? Geriausiai juos galime pažinti per veiklą.
Renesansinis vakaras Rorušėje parodė, kad mokomasi/mokama veikti sutartinai su įvairių institucijų ir pavieniais bendro proceso dalyviais.
LRIKD valdybos narė akademikė, Vilniaus universiteto profesorė, habil. dr. Dainora Pociūtė Abukevičienė buvo paprašyta susirinkusiems į renginį glaustai atskleisti Reformacijos esmę ir lietuvių raštijos pradininkų reikšmę. Rizikingas žingsnis įterpti į šventinį renginį mini paskaitą. Bet jis pavyko.
Tad ir šiame straipsnyje pateiksime keletą vertų prisiminti mokslininkės teiginių.
„Vilnius ir Lietuva XVI a. antrojoje pusėje išgyveno savo Aukso amžių. Tiesa, Vilniuje, didžiausiame to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste, metropolyje, kuriame plėtojosi ne tik kasdienis įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas, bet ir brendo aukštoji kultūra, šiandien skambėjusios profesionaliosios muzikos galima buvo išgirsti tik vienoje vietoje – Valdovų rūmuose.
16 a. antrosios pusėje Reformacija ir lietuvių raštijos suklestėjimas, kurie numatomi įamžinti statomu paminklu, sudaro vientisą reiškinį. Tai du svarbiausi Renesanso epochos saitai, kurie liudija Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės brandą. Reformacija ir lietuviškos knygos gimimas yra tiesiogiai susiję: Reformacija pagimdė lietuvių raštiją, o pastaroji toliau puoselėjo ir brandino reformacinius procesus ir krikščioniškąją savimonę.
Iki Reformacijos Lietuvos krikščionybė buvo kultūriškai netvari, dar menkai palietusi žmonių širdis, mažai tesirūpinusi visuomenės švietimu. Reformacija paskatino krikščioniškos savimonės intensyvumą, krikščionybės ir tautinės savimonės sampynas, kūrė kasdienio gyvenimo normas, kurios šiandieną mums yra savaime suprantamos ir natūralios. Reformacija ugdė skaitantį žmogų, žmogų, namuose turintį knygą. Martynas Mažvydas mokė, kad žodis yra didelė galia, galinti žmogui atverti išganymą.
Mikalojus Radvila Juodasis, buvo pirmasis iš Lietuvos didikų ir politikų supratęs, kad krikščionybė gali tapti svarbia jėga, edukuojant visuomenę ir kuriant valstybę. M. Radvilos Juodojo pasiryžimas atsiriboti nuo Romos bažnyčios hierarchijos ir eiti nepriklausomu keliu, skelbti žodį ne iš pragaišties, bet iš „Teisybės katedros“, liudijo, jog jis buvo modernus politinis lyderis, nebijojęs naujovių ir valstybės reformų. Šiam didikui remiant buvo sukurta neprikausoma Lietuvos evangelikų bažnyčia, 1557 m. Vilniuje susirinkusi į pirmąjį savo Sinodą.
Lietuvos Reformacijos istorijoje buvo visa eilė svarbių asmenybių, lėmusių kultūrines ir socialines inovacijas. Lietuvos Reformacijos ir kultūros draugija atrinko dešimt ryškiausių XVI a. antrosios pusės asmenybių, atstovaujančių abu kraštus, kuriuose plėtojosi lietuviškoji Reformacijos raida: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Prūsijoje (Mažojoje Lietuvoje). Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Baltramiejus Vilentas, Andrius Volanas, Jonas Bretkūnas, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas.
Tad šaltojoje XVI a. antrojosios pusės Šiaurės Europoje, kurią buvo ištikęs „mažasis ledynmetis“, Reformacijos dėka sužydėjo Renesanso kultūra, tarp kurios gražiausių žiedų buvo ir tautinių kultūrų suklestėjimas bei pirmosios lietuviškos knygos.
Vakaro vedančioji dr. I.Dagytė Mituzienė pasidžiaugė, kad Paminklo Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams konkursas buvo organizuotas drauge su Lietuvos Dailininkų sąjunga (LDS), kuri, konkursui pasibaigus, tapo trišalės Paminklo statymo sutarties partnere. LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė vakaro metu argumentuotai pristatė iškilius Paminklo autorius, prieš penketą metų laimėjusius konkursą ir sėkmingai sukūrusius Paminklą - skulptorę prof. Daliutę Oną Matulaitę ir architektą prof. Jūrą Balkevičių. Renginio metu buvo palinkėta jubiliejų pažymėjusiai skulptorei, neatvykusiai dėl ligos, sveikatos, o jų abiejų darbą vaizdžiai, su ekrane besikeičiančiais būsimo Paminklo paveikslais ir įtaigiu, logišku žodžiu pristatė architektas J. Balkevičius.
Menininkų talką šiame vakare papildė menotyrininkė doc. Ramutė Rachlevičiūtė. Ji drauge su renginio turinio kuratore atrinko Renesanso epochos pristatymui ir iš to išplaukusiam aukcionui tinkamą darbą – skulptoriaus Daumanto Kučo mažosios plastikos kūrinį ‚Žygimantas ir Barbora“. Ji vedė ir vieno kūrinio aukcioną (drauge su skulptore Aušra Jasiukevičiūte). Aukcionas praėjo sėkmingai – darbą įsigijo vienas iš ‚Autobrava motors‘ direktorių Jonas Račkauskas už 1700 EUR ( skulptoriui atiteko 1000 EUR autorinis honoraras).
LRIKD vicepirmininkė, Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė I.Dagytė Mituzienė dar kartą padėkojo Paminklą parėmusiai (per LRIKD laimėtą projektų konkursą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Sauliaus Karoso fondui. Taip pat buvo padėkota visiems Paminklo rėmėjams bendrai ir įteiktos kelios (atsitiktine tvarka parinktos) padėkos pavieniams rėmėjams - Aurelijai Rusteikienei, Eglei Šleinotienei, Vilgelminai Podlipskienei, Juozui Mituzui, Evaldai Jakaitienei. Padėkos simbolizavo dėmesį žmonėms, gera valia ir giliu suvokimu matantiems reikalą žvelgti ir veikti viena kryptimi – auka, žinios skleidimu, naujų dalyvių motyvavimu.
Į Didžiosios salės sceną padėkai už pagalbą renginio metu buvo pakviesti A.Kulviečio gimnazijos ir M.Mažvydo progimnazijos mokiniai ir mokytojos. Po šilto „ačiū“ į Paminklo statybai skirtų aukų dėžutę pabiro mokinių aukojami skambantys eurai. Taip jaunieji talkininkai įsiliejo į reveransų Lietuvos Renesansui srautą, simboliškai susiedami žodį ir veiksmą. Tai, kaip ir visą renginį, atsakingai filmavo Ryšard Maciekianec. Medžiaga nesunkiai pasiekiama populiarajame You tube ar LRIKD tinklapyje.
Nuo 2022 m. gruodžio 1 – renginio „Reveransas Lietuvos Renesansui“ organizavimo Vilniaus Rotušėje pradžios - iki 2023 vasario 10 d. į Paminklo statymui skirtą sąskaitą įplaukė, o taip pat buvo surinkta grynais renginio metu – viso 9091 EUR, iš kurių 1820 EUR buvo panaudota renginio išlaidoms padengti. Mielieji renginio dalyviai, nuoširdus AČIŪ jums visiems. Tai mūsų Vilnius, mūsų raštijos pradininkai, mūsų paminklas, mūsų gyvenimas ir mūsų džiaugsmas. Renginio metu buvo pabrėžta aukojimo sunkų metą išgyvenančiai Ukrainai svarba, o tuo pačiu priminta, kad ukrainiečiai šiandien kovoja, gindami savo kultūrą ir rodydami pavyzdį kitoms tautoms. Šiuose nūdienos sudėtinguose procesuose mums aktualu būti ne tik mokytojais, bet ir mokiniais.
Vasario 6 renginiu Vilniaus Rotušėje Paminklo statymo spartinimo procesai nesibaigia – akcentuoja tęstinumą. Kiekvienas darbas sėkmingai baigiamas tada, kai vykdomas strategiškai apgalvotai, nuosekliai, kompetentingai. To ir linkėkim Paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams iniciatorei ir statytojai Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai bei visiems geros valios žmonėms, primindami viens kitam sąskaitą, į kurią galima pervesti aukas Paminklui. Ją lengva rasti svetainėje www.reformacija.lt, rubrika Paminklas.
Spartinkime įvykius ir artinkime momentą, kai pakelsime šventinio gėrimo taures už užbaigtą darbą. Kaip kėlėme taures tada, po vasario 6 renginio – etapine proga - susirinkę prie kuklaus bendro stalo – senoms ir naujoms pažintims, pokalbiams apie tai, dėl ko susirinkome. Būkit sveiki ir laimingi.
2023 vasario 19
Straipsnio rengime dalyvavo : A. Arlauskienė, I.Dagytė Mituzienė, E.Jakaitienė, V.Liauškaitė
