„Poezijos pavasarėlis“ sukvietė mokinius iš visos Lietuvos

Poezija nuvilnijo per Lietuvą

Kiekvieną pavasarį nuo 1965 metų Lietuvoje vyksta tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Šįkart 2026 m. gegužės 20 d. žodžiai ir jausmai pražydo Vilniaus Maironio progimnazijoje, kur vyko tradicinis „Poezijos pavasarėlis“, subūręs mokinius, mokytojus į jaukią, kūrybišką popietę.

Renginio metu skambėjo mokinių deklamuojami eilėraščiai, originalūs kūriniai, improvizacijos ir jautrūs pasakojimai apie draugystę, gamtą bei vidinį pasaulį. Dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų drąsiai skaitė savo sukurtus eilėraščius ir prozos tekstus, o klausytojai įdėmiai klausėsi ir permąstė bendraamžių išgyvenimus bei mintis.

Atstovaujame 

Mūsų progimnazijai atstovavo 5a klasės mokinė Kamilė Stučinskaitė, kurios kūryba taip pat buvo skaitoma renginio metu. Dalyviai turėjo pateikti po du prozos arba poezijos tekstus. Organizatoriai planuoja išleisti „Poezijos pavasarėlio“ dalyvių kūrybos almanachą, kuriame bus publikuoti geriausi renginio kūriniai. Vienas iš Kamilės eilėraščių pateiktas straipsnio pabaigoje.

Šventę papuošė pavasariška nuotaika ir bendrystės jausmas. Tokie renginiai primena, kad poezija – tai ne tik žodžiai, bet ir būdas pažinti save bei kitus, sustoti ir išgirsti tai, kas svarbiausia.

Debesų giria 

Pilka migla viršūnėmis atsėlina, 

Kur samanos it kailis dengia takus.

Čia gūdūs medžiai stiebiasi giliai į dangų,

O vėjas saugo paslaptis sutemus.

Šešėliai šoka tarp drėgnų, tamsių šakų,

Ištirpsta laikas, virsdamas baltu garu.

Čia paklydimas tampa stebuklu saldžiu,

Kai miško dvasios žengia takeliu siauru.
 

Klampus ir sunkus rūkas gula ant šaknų,

Sustingęs oras saugo užmirštus sapnus.

Pro baltas marias paslaptingų debesų 

Melsva ugnis miško vartus vėl veria.

Kai saulės spindulys prabyla pro tamsą,

Giria prabunda, bet rami išlieka,

Ji saugo savo gilų balsą, dainą,

Kur žmogui girdimi tik tolimi aidai...