Socialinės veiklos, kurios augina asmenybę

Socialinės valandos – ne formalumas, o galimybė vaikui atrasti save

Socialinės valandos kartais atrodo kaip dar viena mokyklinė pareiga. Tačiau iš tiesų tai gali būti labai naudinga patirtis vaikui. Svarbu suprasti, kad socialinės valandos nėra pati veikla – jos yra gaunamos už dalyvavimą įvairiose prasmingose veiklose: savanorystėje, renginiuose, bendruomenės iniciatyvose, popamokinėse veiklose ar kitose veiklose, kuriose vaikas prisideda, mokosi ir įgyja patirties. Užsienyje tokia praktika yra labai įprasta. Ten daug dėmesio skiriama ne tik pažymiams, bet ir vaiko visapusiškumui: ką jis veikia po pamokų, kuo domisi, ar geba bendrauti, imtis iniciatyvos, dirbti komandoje, padėti kitiems. Tai rodo, kad vaikas auga ne tik akademiškai, bet ir kaip asmenybė.

Socialines valandas galima susirinkti labai įvairiai – nebūtina rinktis tik vienos veiklos. Priešingai, jas galima „miksuoti“: dalyvauti renginiuose, prisidėti prie mokyklos ar bendruomenės iniciatyvų, savanoriauti. Tokiu būdu vaikas gali išbandyti skirtingas sritis ir geriau suprasti, kas jam iš tikrųjų tinka ir patinka. Tai labai svarbu, nes gyvenime dažnai lieka klausimas „o jeigu?“. O jeigu man būtų patikę organizuoti renginius? O jeigu man sektųsi dirbti su žmonėmis? O jeigu man artima pagalba kitiems? Socialinės veiklos leidžia ne spėlioti, o pabandyti. Jeigu patinka – vaikas gali tą kryptį pasilikti sau. Jeigu nepatinka – tai irgi vertinga, nes jis supranta, kad reikia ieškoti savęs kitur.

Tėvams tai gali būti puiki galimybė paskatinti vaiką išbandyti daugiau. Sudalyvauti renginyje – vien pliusai: vaikas nemokamai dalyvauja veikloje, praplečia akiratį, pabendrauja, patiria kažką naujo ir kartu gauna socialinių valandų. Tai ne papildoma našta, o proga prasmingai panaudoti laiką. Tokios patirtys padeda vaikui lengviau priimti sprendimus ateityje. Kai jis jau būna išbandęs kelias skirtingas veiklas, lengviau supranta, kas sekasi, kas domina, kur jaučiasi stiprus. Tai labai padeda galvojant apie karjerą, studijas ar tiesiog savo gyvenimo kryptį. Taip pat ugdomos svarbios sąvybės gyvenime: mokosi bendrauti su skirtingais žmonėmis, dirbti komandoje, prisitaikyti prie įvairių situacijų ir prisiimti atsakomybę. Tokiose veiklose natūraliai ugdomas kritinis mąstymas – vaikas pradeda ne tik atlikti užduotis, bet ir galvoti, kaip spręsti problemas, kaip organizuoti veiklą, kaip susitarti su kitais ar priimti sprendimus. Taip pat stiprėja kūrybiškumas, iniciatyvumas ir savarankiškumas. Labai svarbu ir tai, kad socialinės veiklos padeda vaikui drąsėti. Dažnai tenka išeiti iš savo komforto zonos: užkalbinti nepažįstamą žmogų, dirbti naujoje aplinkoje, pristatyti idėją, padėti kitiems ar prisiimti atsakomybę už tam tikrą užduotį. Iš pradžių tai gali atrodyti nedrąsu, tačiau būtent per tokias patirtis auga pasitikėjimas savimi. Vaikas pamato, kad jis gali daugiau, nei galvojo anksčiau.

Taigi socialinės valandos nėra tik eilutė dienyne. Tai galimybė vaikui pažinti save, pasaulį ir kitus žmones. O kuo daugiau vaikas pamato ir išbando, tuo drąsiau ir aiškiau gali rinktis savo kelią.

Asmeninė patirtis:

Asmeniškai labai jaučiu, kiek daug duoda skirtingos veiklos vaikystėje ir mokyklos metais, nes būtent per jas po truputį pradėjau pažinti save. Mano socialinės valandos ir veiklos niekada neapsiribojo viena sritimi – bandžiau labai daug skirtingų dalykų. Lankiau teatrą, meno mokyklą, muziką, plaukimą, dalyvavau renginiuose, prisidėjau prie jų organizavimo, buvau mokinių savivaldoje, savanoriavau.

Teatras turbūt buvo viena pirmųjų vietų, kuri išmokė nebijoti žmonių ir viešo kalbėjimo. Ten reikėdavo ne tik išmokti tekstą, bet ir drąsiai stovėti prieš kitus, išreikšti emociją, dirbti komandoje, improvizuoti. Tuo metu net nesupratau, kiek tai duos ateityje. Vėliau daug lengviau tapo kalbėti prieš auditoriją, organizuoti veiklas ar tiesiog pasitikėti savimi. Renginiai, savanorystė juose ir organizacinės veiklos davė visiškai kitokios patirties – ten mokaisi greitai reaguoti, bendrauti su labai skirtingais žmonėmis, spręsti problemas ir kartais tiesiog nepasimesti chaose. Labai stipria patirtimi tapo savanorystė hemodializės centre. Ten pirmą kartą taip arti pamačiau žmonių kasdienybę, jų sunkumus, emocijas. Išmokau nebijoti pokalbio, išklausyti, prisitaikyti prie skirtingų žmonių. Kartais atrodo, kad padedi kitam žmogui, bet iš tikrųjų labai daug gauni ir pats. Mokinių savivalda ir renginių organizavimas padėjo suprasti, kad man patinka iniciatyva, atsakomybė ir projektų koordinavimas. Tose veiklose pradedi matyti, kaip veikia komanda, kaip reikia planuoti laiką, strateguoti, ieškoti sprendimų ir prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Todėl dabar mėgstamiausia darbo dalis - koordinacinis. 

Ir turbūt svarbiausia – visos šios veiklos padėjo suprasti, kad nebūtina nuo vaikystės žinoti, kuo būsi gyvenime. Kartais reikia tiesiog bandyti. Viena veikla „prilimpa“, kita – ne, bet kiekviena kažko išmoko. Man atrodo, kad būtent todėl socialinių valandų "rinkimas" būtent tai ir skatina, o  įvairios veiklos yra tokios vertingos. Jos leidžia vaikui ne tik surinkti valandas, bet ir po truputį susidėlioti save.

Pagarbiai | Kind Regards,

Viltė Šilkaitytė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Fiziologijos ir farmakologijos institutas

Klinikinės farmakologijos padalinys