Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija

Trakai – daugiatautis miestas

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos 5 pp kl. mokiniai lankydamiesi Trakų salos pilyje Didžiojoje salėje išklausė trumpą paskaitą „Ką kalbėjo Trakai daugiataučiame mieste“.

Mokiniai sužinojo, kad Trakai istoriškai susiformavo kaip daugiatautis miestas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų politikos, strateginės geografinės padėties ir religinės tolerancijos.

  • XIV a. pab. (apie 1397–1398 m.) Vytautas Didysis iš Krymo į Trakus atvedė kelis šimtus karaimų šeimų. Ši bendruomenė Trakuose išliko iki šių dienų ir tapo miesto simboliu.
  • Kartu su karaimais Vytautas Didysis įkurdino ir totorius, kurie garsėjo kaip puikūs kariai ir sargai, saugoję pilis bei valdovą.
  •  Trakai buvo svarbus gynybinis ir administracinis centras šalia Vilniaus, todėl čia telkėsi įvairių tautybių žmonės: lietuviai, lenkai, rusai, žydai, vokiečiai, kurie užsiėmė prekyba ir amatais.
  • Taigi, LDK laikais Trakai garsėjo kaip miestas, kuriame taikiai sugyveno skirtingos tautos ir religijos (katalikai, stačiatikiai, karaimai, musulmonai).

Edukacija „Susipažinimas su karaimais: kibinai“

Vėliau Trakų centre įsikūrusioje kavinėje penktokai kepė kibinus ir kavinės šeimininkė, tikra karaimė, pasakojo apie šios tautos atsiradimo Lietuvoje istoriją. Mokiniams pademonstravo tradicinius karaimų drabužius.

Eidami Karaimų gatve mokiniai stebėjo karaimų gyvenamuosius namus. Pagal tradiciją karaimų gyvenamieji namai statomi galu į gatvę, turi tris langus gale. O karaimų maldos namai – kenesa Trakuose įkurta seniausiai Lietuvoje ir yra medinė.

Ar žinai, kad...

  • Tautinis karaimių moterų drabužis susideda iš ilgo ar poilgio sijono, baltos palaidinės, siuvinėto aksominio nesagstomo švarkelio (kyrcha) plačiomis rankovėmis iki alkūnių ir plokščios apvalios karoliais ar monetomis papuoštos aksominės kepuraitės. Prie tokių drabužių buvo dėvimi prabangūs metaliniai papuošalai – monetų karoliai ar pan. Kyrcha galėjo būti pasiūta iš tamsiai raudono, rudo, žalio ar mėlyno aksomo ir privalėjo būti išsiuvinėta auksiniais siūlais gana sudėtingu augaliniu arba geometriniu raštu.
  • Pagrindinis vyro drabužis buvo poilgis dryžuotas chalatas, perjuostas diržu ar skarele, ir gana aukšta, nukirsto kūgio formos, tamsiai raudona kepurė su kutu (fes).

Mokytojai, atsakingi už Tolerancijos centro veiklą progimnazijoje: Eugenijus Manelis ir Gitana Šeštokienė

Dėkojame už kvietimą apsilankyti Trakų salos pilyje Trakų istorijos muziejui (Kultūrinės veiklos skyriui)

 

Autorius:
Gitana Šeštokienė

Nuotraukos:
Gitanos Šeštokienės

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Naujienų archyvas