Atvirumo mokykla

Lapkričio 14–osios pirmąją pamoką Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai skyrė Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti. Tai proga dar kartą susimąstyti apie pagarbą, atvirumą ir gebėjimą priimti kitokį žmogų.

Nuo pat ankstaus ryto dalis aktyviausių mokinių į mokyklą Tarptautinės tolerancijos dienos proga atėjo su įvairiaspalviais skėčiais. Jie buvo pakabinti progimnazijos vidiniame kiemelyje.

Pamokos pradžioje mokiniai peržiūrėjo skaidres, kurias parengė už progimnazijos Tolerancijos centro veiklą atsakingi mokytojai, žiūrėjo filmuką ir diskutavo tolerancijos tema. Vėliau kūrė rašinius tema „Mano svajonių Tolerancijos gatvė“, „Tolerancijos gatvė – vieta, kur visi telpame“, „Kai skirtumai suartina“ atskleisdami savo požiūrį į draugišką ir pagarbią bendruomenę.

Tolerancijos diena progimnazijoje tapo ne tik kūrybine veikla, bet ir galimybe mokiniams permąstyti, kaip kiekvienas gali prisidėti prie draugiškesnės, atviresnės ir supratingesnės aplinkos kūrimo.

Kai kuriems mokiniams ši gatvė priminė svajonę apie saugią, šilumą ir draugystę skleidžiančią mokyklą, kurioje kiekvienas jaučiasi priimtas. Kitiems – tai vieta, kurioje išsipildo viltys būti išgirstiems, pastebėtiems ir priimtiems. Tretiems ši gatvė pasirodė tarsi magiška erdvė, kurioje kiekvienas žingsnis kvepia pagarba, o žmonių šypsenos – ypač nuoširdžios. Daliai mokinių Tolerancijos gatvė – tai vieta, kurioje jie norėtų gyventi kasdien: be patyčių, nesantaikos ir baimių.

Kiti savo rašiniuose klausė, o kas yra apskritai tolerancija. „Ar tai tik mokytojų žodis mokiniams, kad juos galėtų sudrausminti? Kodėl negaliu išsakyti savo nuomonės arba ją išsakiusi turiu tuoj pat atsiprašyti? Kodėl negalime būti visi lygūs ir vienodai supratingi?“

Mokinių rašiniai nuguls bibliotekos archyve. 

Įsimintiniausios mokinių mintys

„Tolerancijos gatvė yra tokia kaip kitos, tik žmonės daug mandagesni. Šios gatvės mokyklose nebėra patyčių, tad jos plakatai skelbia apie būrelius, o ne „STOP patyčioms!“ Jei kas aplanko mano svajonių Tolerancijos gatvę, ją palieka 130 proc. tolerantiškesni, todėl lankytojų čia daug.“

Saulė R., 6 pp kl.

„Šioje gatvėje svarbiausias žodis – pagarba. Pagarba kitam. Man patiktų būti šios gatvės dalimi.“

Dominykas G., 6 p kl.

„Tolerancijos gatvėje yra įvairių namų – aukštų, žemų, mėlynų, raudonų, geltonų ir kitų spalvų. Kiekviena diena šioje gatvėje yra lyg pasaka. Didžiausios mokyklos pavadinimas – „Tolerancijos vidurinė“. Didžiausia alėja – „Pagarbos ir tolerancijos alėja“. Ja vaikšto daugiau nei pusė miesto gyventojų, ir visi jaučiasi laimingi, nes gerbia vieni kitus.“

Ema, 6 pp kl.

„Tolerancijos gatvėje niekas nesmerkia vieni kitų, niekas neprasivardžiuoja. O dabar klausimas, gal ir mums verta nukeliauti į Tolerancijos gatvę, gal ir mums verta pasimokyti iš tų, kurie žino, kas iš tikrųjų yra tolerancija.“

Meda, 7 pp kl.