Žydų kultūros ir istorijos pėdsakais

Už Tolerancijos centro veiklą Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje atsakingi mokytojai šiltą birželio pirmadienį 6 pp ir 6 pr kl. mokinius pakvietė į senamiestį.

Seniausiame Vilniuje kino teatre „Skalvija“, kuriame žiūrint filmą nevalgoma siekiant, kad žiūrovas skirtų visą dėmesį filmui, mokiniai pažiūrėjo 2022 m. Nyderlandų filmą „Kovotojas“ apie berniuką, kuris dievino futbolą. Vieną dieną jis tapo neįgalus, tačiau savo tikslų neatsisakė.

Filmas – iš nacionalinio kino edukacijų vaikams projekto „Mokomės iš kino“.

Istoriko mokytojo eksperto Eugenijaus Manelio vedini mokiniai išėjo pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį ir paieškoti žydų kultūros bei istorijos pėdsakų.

Mokinių atsiliepimai

„Nepaprastą įspūdį paliko filmas, gaila, kad neįvyko stebuklas ir neįgalus berniukas nepradėjo vaikščioti. Labai to tikėjausi.“

„Didelį įspūdį paliko pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį, po tas gatves, kuriose gyveno žydai. Be išblukusių hebrajiškų užrašų ant buvusio Vilniaus geto pastatų, mieste yra daug išlikusių šios tautos istorijos pėdsakų. Sužinojau, kad žodis „gaonas“ reiškia „išminčius“.“

„Man paliko įspūdį Vilniaus choralinė sinagoga Pylimo gatvėje. Ši sinagoga nuo pat įkūrimo išsiskyrė iš kitų Vilniaus žydų maldos namų – pamaldos vyko pritariant chorui, dėl to sinagoga buvo ir tebėra vadinama choraline. Aplankėme paminklus, skirtus žydų išminčiui Vilniaus Gaonui, kuris daug prisidėjo, kad Vilniaus kaip kultūros centro vardas skambėtų visame žydiškame pasaulyje, ir žydų kilmės gydytojui Cemachui Šabadui, kuris garsėjo savo širdies gerumu.“

„Nuostabu, kad mums pavyko įsiamžinti su keliautoju Aurimu Valujavičiumi. Jis šiais metais perplaukė Atlantą ir šį savo žygdarbį skyrė S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-osioms metinėms.“

Ar žinai, kad…

• Pirmą kartą Vilniuje gyvenantys žydai paminėti 1567 m. dokumente. Tačiau tada jie neturėjo teisės pirkti namų, galėjo tik nuomoti. Teisę pirkti pastatus Vilniuje žydai įgijo 1593 m.
• XVI a. pab.–XVII a. jiems leista apsigyventi bei įsigyti nuosavybę Žydų, Šv. Mykolo ir Mėsinių gatvėse, žydai galėjo gyventi ir dabartinėje Vokiečių gatvėje. Taip sostinės senamiestyje susiformavo žydų kvartalas.
• Pagal 1897 m. surašymo duomenis, Vilniuje gyveno apie 64 tūkst. žydų, tai sudarė 38,8 proc. visų miesto gyventojų.

Apie „Mokausi iš kino“

Šio projekto dalyviams siūloma pažiūrėti daugiau nei šešiasdešimt filmų, kuriuose nagrinėjamos vaikams ir jaunimui aktualios problemos, mokiniai supažindinami su nekomerciniu kinu, įvairiomis kultūrinėmis, istorinėmis, socialinėmis patirtimis, mokomi jas pažinti, suprasti ir vertinti.

Mokinius į edukaciją lydėjo mokytojai Eugenijus Manelis, Vilma Junevičienė ir Gitana Šeštokienė