Jei susidūrei su patyčiomis Feisbook’e

  • Paskelbė : Mindaugas
  • Paskelbta: 2021-11-03
  • Kategorija: Soc. pedagogė

Išties nemalonu, kai kiti žmonės skleidžia gandus – paskleisti gandus socialiniuose tinkluose labai lengva, o sustabdyti jų plitimą – sunku. Tačiau tai nereiškia, kad nieko negali padaryti.

  • Svarbu kaupti informaciją apie netinkamus veiksmus tavo atžvilgiu – padaryti ekrano nuotraukas („print screen“), kur yra skleidžiami gandai, svarbu, kad būtų užfiksuota, koks žmogus tai daro.
  • Galima gandus skleidžiančiam asmeniui parašyti, kad kreipsiesi į suaugusiuosius, jei jis nesiliaus tave šmeižti.
  • Savo paskyroje parašyk ir įvardink, kas skleidžia apie tave gandus ir įspėk kitus „Facebook“ draugus būti su juo atsargiems. Tokiu veiksmu parodytumei, kad žinai apie tave skleidžiamą informaciją ir galėtum sulaukti palaikymo iš tam nepritariančių draugų.
  • Kreipkis pagalbos į draugus ar suaugusius asmenis. Galima parašyti laišką vienam ar keliems „Facebook“ draugams su prašymu padėti sustabdyti tą konkretų žmogų ir jo skleidžiamus gandus. Čia gali būti labai svarbus suaugusiųjų dalyvavimas – tėvų, mokytojų, socialinio pedagogo.

       

Niekas neturi teisės platinti internete tavo nuotraukų be tavo sutikimo ar iš jų šaipytis – tu turi teisę jaustis saugus (-i). Taigi yra keletas dalykų, kuriuos gali padaryti:

  • Parašyk nuotrauką įkėlusioms klasiokėms žinutę ir pareikalauk nuotrauką išimti. Verta pasakyti, kad kreipsiesi pagalbos, jei jos neišims tavo nuotraukos ir nesiliaus šaipytis.
  • Išsaugok ekrano nuotraukas („print screen“), kuriose matytųsi, kokia tavo nuotrauka įkelta, kas ją įkėlė, kokie komentarai po ja – to prireiks, jei kreiptumeisi pagalbos į suaugusius žmones ir reikėtų įrodymų, kas būtent vyko.
  • Jei rašei klasiokėms žinutę ir gavai iš jų atsakymą – žinutes verta išsaugoti kaip įrodymą. 
  • Apie nuotrauką gali pranešti „Facebook“ administracijai. Norint sulaukti greitesnės administracijos reakcijos, svarbu pažymėti rimtą priežastį – pavyzdžiui, kad ši nuotrauka tave žemina, skaudina, o ne tik tai, kad ji tau nepatinka.
  • Kreiptis pagalbos į suaugusius žmones – tėvus, mokyklos darbuotojus. Skriaudėjai neretai nustoja tyčiotis, kai suaugusieji parodo, kad žino apie jų elgesį ir stabdo jį.

       

Svarbu žinoti, kad „Facebook“ administracija negali išimti bet kurios tau nepatikusios nuotraukos – jie turi galimybę pašalinti tik tas nuotraukas, kurios pažeidžia naudojimosi „Facebook“ taisykles. Tačiau tu turi teisę saugoti savo atvaizdą ir prašyti kitų pažįstamų žmonių nedėti nuotraukų be tavo sutikimo.

Taigi, ką gali padaryti šioje situacijoje:

  • Paprašyk pažįstamo išimti šią nuotrauką.
  • Nuimk žymą („remove tag“) nuotraukoje, kad nebūtų pažymėta, kad nuotraukoje esi būtent tu. Tai gali padaryti nuotraukos “Nustatymuose“ pasirinkdamas (-a) „pašalinti žymą“.
  • Būtinai peržiūrėk savo metraščio ir žymų (“tagging“) nustatymus ir padidink savo saugumą – pavyzdžiui, pasirink galimybę peržiūrėti tuos įrašus, kuriuose esi minimas ar pažymėtas, prieš tiems įrašams pasirodant „Facebook“ tinkle – tai reiškia, kad jokia nuotrauka, kurioje esi pažymėtas (-a), nepasirodys be tavo žinios.
  • Gali būti, kad nuotraukos ir nepavyks išimti – jei ją įdėjęs žmogus atsisakytų tai padaryti. Tai gali erzinti ar liūdinti, tačiau svarbu žinoti, kad laikui bėgant nuotrauka „pasislėps“ kitų „Facebook“ veiksmų istorijoje ir nebus tokia matoma.

       

  • Peržiūrėk savo privatumo nustatymus ir pasižiūrėk, kokie žmonės mato tavo įrašus, nuotraukas, komentarus. Jei tavo profilis yra viešas, tai reiškia, kad tavo nuotrauką ir komentarus po ja mato net ir tavęs nepažįstantys žmonės, galbūt tavo įrašus mato ne tik tavo „Facebook“ draugai, bet ir draugų draugai. Savo profilio informaciją rodydamas tik“Facebook“ draugams, tamti saugesnis ir sumažėja tikimybė sulaukti komentarų iš nepažįstamų žmonių.
  • Tikriausiai žinau, kad gali pats(-i) nustatyti, kas ir ką mato tavo profilyje, suskirstyti savo „Facebook“ draugus į tam tikras grupes ir parinkti, kurie draugai kokius įrašus ar nuotraukas pamatys. Taigi asmeninius įrašus, pavyzdžiui, nuotraukas, verta rodyti tik patiems artimiausiems draugams, kuriais labiausiai pasitiki, o mažiau asmeniškus įrašus, pavyzdžiui, tau patikusį filmuką ar perskaitytą straipsnį – platesniam draugų ir pažįstamų ratui.
  • Žmones, kurie rašo tau nemalonius komentarus, gali blokuoti ar apie jų netinkamus komentarus galima pranešti „Facebook“ administracijai.

Labai svarbu, kad patyčias pastebintys žmonės nebūtų abejingi ir stengtųsi jas sustabdyti. Labai šaunu, kad nori padėti savo klasiokei susidoroti su patyčiomis. Ką tu galėtum padaryti šioje situacijoje:

  • Pasikalbėk su klasioke, kuri patiria patyčias, ir paskatink ją pačią pranešti „Facebook“ administracijai apie tai, kas vyksta. „Facebook“ administracija reaguoja rimčiau, jei apie patiriamas patyčias praneša jas patiriantis vaikas, o ne kiti žmonės.
  • Gali pranešti „Facebook“administracijai apie įrašus, kurie žeidžia tavo klasiokę: apie netinkamas nuotraukas, komentarus ar filmuotus vaizdus. Svarbu žinoti, kad pranešdamas apie tai liksi anonimiškas – niekas kitas „Facebook‘e“ nematys, kas būtent pranešė apie patyčias ir „Facebook“ administracija skriaudėjams nepraneš, kad tai buvai tu.
  • Tu gali parodyti savo nepritarimą patyčioms – gali parašyti komentarą, ginantį klasiokę, ar tiesiog parašyti, kad tai yra patyčios ir taip neteisinga elgtis.
  • Visada gali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Juk su klasiokais susitinkate ne tik „Facebook“, bet ir mokykloje, tad suaugusieji, kurie yra šalia jūsų, gali padėti sustabdyti patyčias ir pasijausti saugiau tiek tau, tiek tavo klasiokei.

Jeigu galvoji, kad tavo paskyra buvo užgrobta arba kažkas naudoja ją be tavo leidimo, peržiūrėk paskyros saugumą ir pasikeisk slaptažodį.        

6 dalykai, kuriuos svarbu prisiminti, kad tavo paskyra būtų saugi:

  • Pasirink stiprų slaptažodį ir juo su niekuo nesidalink – naudok mažiausiai šešių raidžių ir skaičių kombinaciją.
  • Įsitikink, kad tavo elektroninis paštas yra saugus. Jo slaptažodis taip pat turi būti saugus ir skirtis nuo „Facebook“ paskyros slaptažodžio.
  • Atsijunk iš „Facebook“ paskyros, kai naudojiesi tuo pačiu kompiuteriu su kitais žmonėmis (pavyzdžiui, bibliotekoje). Niekada nesinaudok slaptažodžių išsaugojimo funkcija!
  • Naudok antivirusines programas ir periodiškai jas atnaujink.
  • Dar kartelį pagalvok prieš spausdamas ant siūlomos nuorodos arba atsisiųsdamas nuotrauką ar vaizdo įrašą. Jei jau paspaudei ir naršyklė rodo įspėjantį saugumo pranešimą – neignoruok jo ir neik giliau.
  • Jei tai „Windows“ operacinė sistema – naudokis paprasta paskyra („user“), o ne administratoriaus („amdinistrator“) lygio paskyra, nes virusas irgi turės administratoriaus teises priėjimui prie kompiuterio resursų ir galės padaryti daug žalos.
Nepamirškite padėkoti autoriui