Dirbtuvės „Gegužinė pakalnutė“

Gegužinė pakalnutė – kūrybinės dirbtuvės ir tradicijos pažinimas

     2025 m. gegužės 12 d. 8pp frankofoninio ugdymo klasės mokiniai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „Gegužinė pakalnutė“. Užsiėmimo metu mokiniai iš popieriaus gamino atvirukus su pakalnutėmis, lankstė pakalnučių puokštes. Šiuos kūrybinius darbus jie, kaip padėką, skirs mokytojams progimnazijos baigimo proga.

      Dirbtuvių pradžioje mokiniai susipažino su gražia prancūziška tradicija. Prancūzijoje gegužinė pakalnutė, prancūziškai muguet, yra svarbi simbolinė gėlė. Kiekvienais metais, gegužės 1-ąją, šalyje minima šventė, per kurią žmonės džiaugiasi šiomis gėlėmis.

       Ši tradicija siekia 1561 metus, kai karaliui Karoliui IX buvo padovanota pakalnučių puokštė su sėkmės ir atgimimo linkėjimais. Karalius liko sužavėtas ir nutarė, kad nuo šiol visoms rūmų damoms gegužės 1-ąją bus dovanojamos pakalnutės. Ilgainiui tai išaugo į visoje šalyje paplitusią šventę.

       Ši tradicija išliko iki šių dienų. Gegužės 1-ąją Prancūzijos gatvėse galima pamatyti gausybę pakalnučių prekybos vietų. Pakalnučių „sostine“ vadinamas Nanto regionas, kuriame jų išauginama daugiausiai. Šiomis dienomis pakalnutės dovanojamos ne tik artimiesiems – jų pardavimo pelnas dažnai skiriamas labdarai. Taip tradicija įgyja ir solidarumo bei paramos prasmę.

      Gegužinė pakalnutė – tai ne tik grožio, bet ir draugystės bei gerų norų simbolis.

      Pakalnutė gerai žinoma ir Lietuvoje – tai plačiai paplitęs augalas, apipintas legendomis ir mitais. Liaudies medicinoje jis naudotas nuo įvairių negalavimų: mieguistumo, nemigos, raumenų skausmų. Taip pat pakalnutė naudota kvepalų gamyboje, aromaterapijoje, kulinarijoje – ypač desertuose ar gėrimuose. Ji buvo ir puošybos, dekoracijų elementas. Eilėraščiai apie pakalnutę išreiškia jos grožį ir švelnumą.

       Dėl visų šių priežasčių gegužinė pakalnutė išlieka svarbi tiek prancūzų, tiek lietuvių kultūroje – kaip natūralus meilės, pagarbos ir bendrystės simbolis.