Prancūziškasis Kaunas

Balandžio 16 d. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos aštuntokai (8 pp ir 8 pr) lankėsi Kaune.

Kadangi mokiniai mokosi frankofoninio ugdymo klasėse (kuriose sustiprinta prancūzų kalba), į Kauną jie vyko tyrinėti prancūzų pėdsakų Kauno senamiestyje.

Pirmasis prancūzas Kaune

Pirmasis žinomas Kauną aplankęs prancūzas buvo diplomatas iš didikų kilęs Guillebertas de Lannoy. Pirmą kartą Kaune jis lankėsi 1414 m., antrą kartą – 1421 m. Apie vietos gyventojus G. de Lannoy rašė, kad vyrai augina ilgus plaukus, o moterys rengiasi panašiai kaip Pietų Prancūzijoje.

Kauno arkikatedra bazilika

Prancūziškų akcentų yra Kauno arkikatedroje bazilikoje. Kai 1863 m. caro valdžios nurodymu Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių perkeltas į Kauną, miestas tapo ir tuomečio Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus rezidencija. Jis bažnyčiai užsakė du didžiulius brangius sietynus iš Prancūzijos, kurie bažnyčią puošia iki šiol.

Šalia Kauno arkikatedros kriptoje ilsisi prancūzų pasiuntinys, kuris čia atgulė peršalęs.

Skulptūra „Šunys“

Ekskursiją vedusi gidė Liuda atkreipė mokinių dėmesį į skulptūrą „Šunys“ greta pastato, kuriame XIX a. veikė arklių pašto stotis, Rotušės g. 19. Šią skulptūrą įkvėpė legenda apie Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto nakvynę Kauno senamiestyje: artėjant caro kazokams, pradėjo garsiai loti sarginiai šunys. Jie ir išgelbėjo imperatorių, mat šis suklusęs ir spėjęs pasitraukti.

Yra ir kita istorija. Legenda pasakoja, kad dogai sargavę dieną ir naktį. Nors karžygys turėjo artimą moterį, tačiau šunys neleisdavo net jai prieiti prie šeimininko. Kartą atnešto maisto paragavo šunys ir nudvėsė. Maistas buvo užnuodytas. Tad šie du dogai išgelbėję ne tik imperatoriaus Napoleono gyvybę, bet ir kauniečių, t. y. Lietuvos, reputaciją. Antraip istorijoje būtume nuskambėję kaip imperatoriaus nuodytojai.

1987 m. skulptūrą sukūrė skulptorius Vytautas Narutis.

Napoleono namas

Kauno senamiestyje tebestovi XVI a. pastatytas mūrinis namas su gotikiniais rūsiais. 1812 m. birželį čia trumpam buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Su Didžiąja armija jis per Kauną traukė kariauti į Rusijos gilumą. Autentika alsuojantis namas Muitinės gatvėje nr. 14 išliko iki šių dienų.

Prancūzmečiu vadinamasis Napoleono namas priklausė ponui Echeliui. Napoleonas Kaune norėjo gauti kuo daugiau informacijos apie priešo ketinimus, tad pas poną Echelį buvo surengti pietūs, per juos Prancūzijos imperatorius iš vietinių bandė išklausti kuo daugiau.

Vadinamajame Napoleono name įsikūrė parako sandėlis, Vytauto bažnyčioje saugoti karabinai. Prancūzų gurguolės su maistu, kitu kariuomenės aprūpinimu vėlavo – kariai plėšikaudavo.

Prancūzmetis

Ne veltui laikotarpis tarp dviejų Napoleono vadovaujamos Didžiosios armijos pasirodymų Kaune 1812 m. yra vadinamas prancūzmečiu. Skaičiuojama, kad į carinę Rusiją Napoleonas žygiavo su 400 tūkst. karių. Ties Kaunu jų pasirodė apie 200 tūkst.

Iš Kauno Napoleonas su Didžiąja armija patraukė į Rusijos gilumą. 1812 m. birželį prancūzai išžygiavo kupini vilčių nugalėti, o po pusmečio armijos likučiai traukėsi sušalę, ligoti, sugniuždyti.

Jonavos žemėje – Paryžius

Grįždami į Vilnių aštuntokai sustojo Jonavoje. Jonava garsėja savo vietovardžiais: Šveicarija, Paryžius, Londonas, Venecija. Manoma, kad šiuos kaimų pavadinimus sugalvojo Lietuvos didikai po kelionių po Europą. 

Paryžius – mažas kaimelis ant Neries kranto. Taip pavadintas, nes turi savo vandens bokštą, juokais vietinių vadinamą „Eifeliu“.

Mokinių atsiliepimai

„Patiko Skarulių Šv. Onos bažnyčia Jonavos r. Bažnyčia pastatyta 1622 m. Skarulių dvaro savininko Andriejaus Skorulskio užsakymu. Pasakojama, kad ši bažnyčia pastatyta pagal vienos iš Jeruzalės bažnyčių pavyzdį. Jį A. Skorulskis nusižiūrėjo XVI a. pab. kartu su Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu keliaudamas į Šventąją žemę ieškoti Kristaus kapo.“

„Labai patiko jonaviečio kalvystės meistro Andriaus Šukučio skulptūra „Jonvabalis“. Mes sugalvojome norą ir patrynėme stebuklus darančią bronzinę vabzdžio uodegėlę tikėdamiesi, kad noras išsipildys. Jonvabaliui pagaminti prireikė apie 20 kg plieno, o uodegai, turinčiai stebuklingų galių, teko atseikėti 9 kg bronzos. Taigi, jis sunkus.“

„Apsilankėme ir „Mokslo saloje“ Kaune. Tai Nemuno saloje esantis objektas, kuriame kalbama apie mokslą, perduodama žinia, kaip veikia mokslas gyvenime.“