PATYČIOS IR SMURTAS. KĄ TĖVAI TURĖTŲ ŽINOTI?
Genė Remeikienė / 2016 m. gruodžio 27 d.
Straipsnis parengtas remiantis VAIKŲ LINIJOS, šalies mokyklų ir mūsų mokyklos veiklos patirtimi
VAIKŲ LINIJOS nemokamas telefonas – pagalba vaikui telefonu – 116 111 Gali net neprisistatyti: jei
esi vienišas, išklausys, patars, kaip reaguoti patyrus patyčias ar smurtą.
Patyčios ir smurtas – tai agresyvus elgesys, nukreiptas į kitą žmogų, siekiant jam suteikti fizinį ar
psichologinį skausmą. Mokyklose tyčiojamasi ir smurtaujama dėl įvairių priežasčių: vaikai mėgsta žeminti
vargingiau už juos gyvenančius arba kažkuo išsiskiriančius bendraamžius, mergaitės vis dažniau naudoja
fizinį ir psichologinį smurtą, kovodamos dėl patinkančių berniukų.
Ant bendraamžių spjaudantys, jaunesniuosius reketuojantys, internetiniuose puslapiuose iš draugių
besityčiojančios moksleivės, vis dažnesni mokyklos gyvenimo incidentai. Jau nestebina, kai vyresnieji
akiplėšiškai iš eilių mokyklų valgyklose išstumia mažesniuosius, užgaulioja ne tik bendraamžius, bet ir
valgyklų darbuotojus, valytojus, budinčius mokytojus, administracijos darbuotojus, niokoja bendraklasių
daiktus.
Pasitaiko atvejų, kai nuskriaudžiamas draugas vien dėl to, kad jis gavo geresnį pažymį arba nebėgo
iš pamokų kartu su kitais. Vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų pasakojimų apie paauglių žiaurumą ir
patyčias mokyklose, vis “originaliau” smurtaujančius bendraamžius, galima išgirsti iš socialinių pedagogų,
iš mokytojų o taip pat ir iš pačių mokinių. Nors mokiniai tai dažnai slepia, jie nenori būti ”skundikais”.
Neretai smurtaujantys ir besityčiojantys iš kitų mokiniai net nesigaili dėl savo poelgių.
POŽYMIAI, PADEDANTYS ATPAŽINTI VAIKĄ PATYRUSĮ
PATYČIAS ARBA SMURTĄ
• Elgesio pasikeitimas;
• Dirglumas;
• Emocijų protrūkiai;
• Sumažėjęs susidomėjimas tuo, kas vyksta jo gyvenime;
• Bejėgiškumas;
• Sutrikęs miegas ir apetitas;
• Apatija.
KO TĖVAI GALI IŠMOKYTI VAIKUS, KAD APSISAUGOTŲ NUO PATYČIŲ IR SMURTO
• Kalbėkite su vaikais apie tai, kas yra asmeninis saugumas, kam jis reikalingas.
• Drąsinkite vaikus kalbėti apie tai, kas nesiseka, nes tai leis vaikui žinoti, kad tėvai myli ir priima tokį,
koks yra, nepaisant kas būtų nutikę.
• Kalbėkite apie tai, kad kiekvieno žmogaus kūnas priklauso tik jam. Niekas neturi teisės jo liesti,
skaudinti ar žeisti.
• Pasakykite, jog žinote, kad vaikas nėra kaltas, jeigu jį kažkas skriaudė, mušė ar tvirkino.
• Padėkite vaikui atskirti gerus ir blogus prisilietimus (lytinį priekabiavimą).
• Mokinkite savo vaiką pasakyti “Ne” ir “Stop” ir dėl to nesijausti nejaukiai.
• Mokinkite vaiką nusistatyti ribas.
• Kalbėti apie tai, kad vaikas, patiriantis fizinį ar psichologinį smurtą , nėra atsakingas už smurtautojo
elgesį.
• Mokinkite vaiką kiekvienoje situacijoje atrasti po 3-5 galimus sprendimo – atsako į smurtaujantį elgesį
modelius.
• Padėkite vaikams užpildyti sąrašą, kuris gali praversti tada, kai vaikas pasijaučia nesaugus: trys
draugai, kuriais galiu pasitikėti; trys suaugę žmonės mokykloje, kuriais galiu pasitikėti; trys šeimos nariai,
kuriais galiu pasitikėti; žaislai ar dienoraštis – kuo galiu pasitikėti.
• Mokinkite savo vaiką ieškoti pagalbos. Nelikite smurto ir patyčių situacijoje vieni. Jeigu smurtas,
patyčios patiriamos mokykloje, praneškite apie tai auklėtojui, soc. pedagogui, psichologui,
pavaduotojoms ugdymui ar kitam mokyklos darbuotojui, kuriuo pasitikite.
Tėvai turi prisidėti kuriant saugias mokyklas
Akivaizdu, kad vaikams trūksta tėvų dėmesio. Tėvai dažnai teisinasi, kad jie daug dirba, pervargsta,
todėl mažai dėmesio skiria savo vaikams. Dar liūdniau, jeigu vaiką augina vienas iš tėvų (kai tėvai
išsiskyrę arba vienas jų dirba užsienyje). Didesnių problemų iškyla ir tuomet, kai į užsienį išvykę dirbti
tėvai savo atžalas palieka seneliams. Aišku, kad vaikai lieka be tinkamos priežiūros. Tuomet problemos
paaštrėja. Daugybė pavyzdžių rodo, kad vaikai po tėvų skyrybų, arba išvykimo dirbti į užsienį pasikeičia
neatpažįstamai: tampa agresyvūs, pikti ir nejautrūs kitam. Mokykla negali atstoti nei tėčio nei mamos.
Nors kai kurie tėveliai to norėtų.
Vaikui reikia, kad jį išklausytų ir išgirstų bei patartų artimas žmogus, o ne tik klasės auklėtojas ar
socialinis pedagogas.
Tėvai turi prisidėti kuriant saugias mokyklas!
• Aptarkite su savo vaiku mokyklos disciplinos tvarką. Parodykite, kad gerbiate mokyklos vidaus tvarkos
taisykles, mokytojus, auklėtojus ir padėkite vaikui suprasti, kodėl reikia elgtis būtent taip.
• Įtraukite savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.
• Kalbėkite su savo vaiku apie prievartą, agresiją, kurią jis mato per televiziją, vaizdo žaidimuose,
mokykloje ir pan.
• Padėkite savo vaikui suvokti agresyvaus elgesio padarinius, žalą.
• Mokykite savo vaiką spręsti problemas ne smurtu.
• Atkreipkite dėmesį į bet kokį savo vaiko elgesį, keliantį nerimą.
• Būkite atviri bendraudami su savo vaiku.
• Išklausykite savo vaiką, jei jis dalijasi savo rūpesčiais.
• Būkite įsitraukę į savo vaiko mokyklos gyvenimą, bendraukite su jo mokytojais, bei kartu spręskite
problemines situacijas išklausant abi puses, lankykitės susirinkimuose.
• Nuolat palaikykite santykius su vaiko klasės auklėtoju.
Žinoma, vaikai visur lieka vaikais: mokiniai varžosi dėl populiarumo, įvairiais metodais bando
užkariauti aplinkinių dėmesį ir pagarbą. Mokykloje „populiariais“ vadinami puikios išvaizdos, savimi
pasitikintys ir brangiais rūbais apsirengę moksleiviai, kurie bendrauja tarpusavyje ir į savo ratą priima tik
panašius į save vaikus. Sparčiai ryškėja tendencija – bendrauti su savo socialinio ir turtinio statuso
vaikais, kitus tiesiog ignoruojant. Dalis mokinių siekia išskirtinumo įdomia apranga, šukuosena, kiti –
sportiniais muzikiniais ar meniniais pasiekimais. Dažnai demonstruojama agresija mokytojų ir bendraamžių
atžvilgiu ar demonstratyvus Mokinių taisyklių ignoravimas – tai dar vienas būdas išsikovoti populiarumą,
patraukti dėmesį.
Patyčios ir smurtas – tai nėra vien mokyklos problema. Bendromis jėgomis reikia ieškoti išeičių, kad
vaikai būtų saugūs. Siautėjantys paaugliai turi rūpėti visiems: tėvams, mokytojams, savivaldybei…. Tik
bendromis jėgomis galima pasiekti rezultato.
O kol kas lieka tik žavėtis tais tėveliais, kurie neskuba dėl visų problemų kaltinti mokyklos, ne bėga
nuo problemų, kurios kyla auginant ir auklėjant savo vaiką, o nepaisydami galimų sunkumų ryžtasi
bendradarbiauti su mokytojais, auklėtojais, mokyklos specialistais, direktoriaus pavaduotojais ugdymui.
Svarbu bendradarbiauti su mokykla ir kitais tėvais. Kai tėvai žino, kokia situacija klasėje, problemą
galima pastebėti labai anksti ir imtis ją spręsti greitai bei efektyviai. Kokiam vaidmenyje bebūtų vaikas –
skriaudėjo, nukentėjusiojo ar stebėtojo – pagrindinė tėvų funkcija, sprendžiant patyčių situaciją – tai
tinkamas mokyklos darbuotojų informavimas.
Pagalbos tėvai, mokiniai gali sulaukti iš mūsų mokyklos specialistų – psichologių, soc. pedagogių,
direktoriaus pavaduotojų ugdymui, direktoriaus ir, be abejo, klasės vadovų. Galima kreiptis į mokytoją,
jei patyčios vyksta to mokytojo klasėje, ar, pvz., kreiptis į kūno kultūros mokytoją, jei tai vyksta sporto
salėje ar persirengimo kambariuose.
Kartais tėvai vengia kreiptis į mokyklos darbuotojus dėl vaiko sunkumų. Rekomenduojama tėvams į
patyčių prevencinę veiklą įsitraukti kuo anksčiau. Skatinu nebijoti viešai parodyti problemas, apie jas
kalbėtis, nes kitaip pasekmes gali būti skaudžios mums visiems.
Informacinis leidinys tėvams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją
2017 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas