Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka
Ugdymo proceso organizavimo
2015-2017 m. m.
9 priedas
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka reglamentuoja mokinių mokymosi
pasiekimų vertinimą, kontrolinių darbų krūvį, tėvų apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangą
informavimą.
2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir
baigus programą.
II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis; apibendrinti mokymosi pasiekimus ir pažangą; nustatyti
mokytojo ir mokyklos darbo sėkmę ir tuo remiantis priimti pagrįstus sprendimus.
• Vertinimo uždaviniai:
• Padėti mokiniui pažinti save, suprasti mokymosi stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų
rezultatus.
• Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, diferencijuoti ir
individualizuoti darbą pamokoje, parinkti ugdymo turinį ir metodus.
• Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi.
4. Suteikti mokiniams ugdymo(si) pagalbą į ją įtraukiant ir mokinių tėvus.
III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
5. Vertinimo nuostatos:
• Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
• Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji
(ypač mokėjimo mokytis) ir dalyko gebėjimai.
• Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi
patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.
• Vertinama individuali mokinio pažanga, vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.
6. Vertinimo principai: atvirumas ir skaidrumas; pozityvumas ir konstruktyvumas; objektyvumas ir
veiksmingumas; informatyvumas.
IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE
7. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams)
aiškiais, suprantamais kriterijais.
8. Mokytojas planuoja vertinimą, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus ir galias, remiasi Bendrosiose
programose numatytais ugdomais gebėjimais
9. Mokytojas mokiniams vertinimo kriterijus, formas ir metodus pateikia per pirmąją savo dalyko pamoką
rugsėjo mėnesį
10. Pradinio ugdymo pakopoje mokinių pasiekimų vertinami aprašomomi. Vertinimo tvarka patvirtinta
progimnazijos direktoriaus 2013-08- 29 įsakymu Nr. V-423.
11. Pagrindinio ugdymo I pakopoje naudojamas formalusis vertinimas, pagrįstas bendrosiose programose
numatytais ugdomais gebėjimais ir neformalus (žodinis ir raštu) formuojamasis vertinimas, pagrįstas
vertinimo, informacijos kaupimo, fiksavimo ir informavimo būdais.
12. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys diagnostinis, formuojamasis ir
apibendrinamasis vertinimo tipai.
13. Diagnostinis vertinimas – tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir
padarytą pažangą baigus dalyko programos temą, skyrių, programos dalį.
14. Diagnostinis testas rašomas pusmečio pradžioje (per pirmas 2-4 savaites) ir pabaigoje. Jis visoms
paralelėms klasėms yra vienodas.
15. Formuojamasis vertinimas – tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individualų, grupinį darbą
įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą pažangą. Metodinės dalykų
grupės (MG) aptaria ir pasitvirtina savo dalykų formuojamojo vertinimo tvarkas.
16. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas trimestrų, pusmečio ir metų pabaigoje organizuojant
kontrolinius darbus;
17. Rugsėjo mėnuo naujai į mokyklą atvykusiems 5-tų klasių mokiniams skirtas adaptacijai ir mokiniai
nepatenkinamais įvertinimais nevertinami.
18. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:
• Kontrolinis darbas – tai 30-90 min. trukmės darbas raštu, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko
programos tema, skyrius, programos dalis. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš
savaitę.
• Apklausa žodžiu – tai monologinio ar dialoginio kalbėjimo įvertinimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą
gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis.
• Apklausa raštu – tai 10-15 min. trukmės darbai raštu, skirti patikrinti aptarto klausimo, temos
suvokimą ar žinių taikymo gebėjimus. Apklausos raštu gali būti skiriamos iš anksto neįspėjus, jų
dažnumas nereglamentuojamas.
• Dalyvavimas miesto, respublikos konkursuose, olimpiadose.
• Dalyvavimas projektuose.
• Namų darbai;
• Darbas pamokoje (individualus darbas, darbas grupėse);
• Savarankiškas darbas – mokinių veikla pamokoje, kai mokinys atlieka laboratorinį ar darbą raštu ir gali
naudotis įvairiais informacijos šaltiniais – užrašais, vadovėliais, žodynais. Savarankiški darbai skiriami
norint įsitikinti mokinio gebėjimais rasti tinkamą informaciją ir ją taikyti praktikoje;
• Klausymo, temos suvokimo įgūdžiai;
• Skaitymo įgūdžiai;
• Socialiniai įgūdžiai (bendradarbiavimas, pagalba klasės draugams, savitarpio pagarba, pasirengimas
darbui, gebėjimas dirbti grupėje, lyderio pozicijų ir bendradarbiavimo derinimas).
18. Dienyne „Temos“ eilutėje fiksuojamas pamokos turinys (tema, pamokos uždaviniai).
19. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupiama Mokytojo užrašuose naudojant kaupiamąjį
vertinimą, kurį sudaro kaupiamieji balai, kreditai ar „+, -“ sistema.
20. Apibendrintas pažymys rašomas metodinėse grupėse patvirtinta tvarka už iš anksto aptartas mokinio
veiklas;
21. Parašius apibendrintą pažymį, dienyne „Temos“ eilutėje rašoma „Apibendrintas pažymys“.
V. VERTINIMAS BAIGUS TRIMESTRĄ
(aptarta ir „Bendruosiuose ugdymo proceso reikalavimuose“)
23. Trimestro pažymys vedamas ne mažiau, kaip iš 3 pažymių (1 pažymys per mėnesį,
turint 1 savaitinę pamoką, ir t.t.), skaičiuojant visų dienyne įrašytų to trimestro pažymių aritmetinį
vidurkį ir apvalinant pagal matematines taisykles. Trimestrinis pažymys vedamas per paskutinę tame
trimestre vedamą dalyko pamoką.
23.1. Per paskutinę dalyko pamoką neišvesti trimestro negalima. Mokiniai tik po signalinio
trimestro išvedimo (likus 3 savaitėms iki trimestro pabaigos) gali taisytis būsimą „tikrąjį“ trimestro
įvertinimą. Sąžiningas mokymasis privalomas viso trimestro metu.
23.2.Signalinį trimestrą iš elektroninio dienyno atspausdina klasės auklėtojas ir supažindina
mokinį bei jo tėvus (globėjus).
24. Jei mokinys I ar II trimestre turi neigiamą įvertinimą, jis privalo atsiskaityti už mokymosi
spragas per kito trimestro 1-2 savaites laikydamas įskaitą. Pažymys rašomas dienyne, o prie pažymio
informacijos įrašoma: „Įskaita už x trimestrą“.
25. Metinis pažymys vedamas iš I, II ir III trimestrų pažymių vidurkio, atsižvelgiant į padarytą
pažangą.
26. Mokinys, per trimestrą praleidęs 50% pamokų, – neatestuojamas. Jis turi atsiskaityti už
praleistą kursą laikydamasi įskaitą. Pažymys rašomas dienyne, o prie pažymio informacijos įrašoma:
„Įskaita už x trimestrą“.
27. Neatsiskaičius už neatestuotą ar už neigiamą III trimestrą, mokiniui skiriamas papildomas darbas iki
Mokytojų tarybos posėdžio nustatytos datos. Papildomo darbo pažymys laikomas galutiniu. Jis įrašomas į
suvestinės eilutę „Papildomas darbas“.
28. Klasės auklėtojas trimestro (metų) pabaigoje užpildo ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui
pateikia klasės mokinių pažangos ir pasiekimų ataskaitą.
29. Klasės pasiekimų ir pažangos ataskaitoje yra surašomi visų dalykų trimestro (metiniai)
pažymiai ir informacija apie pažangą bei praleistas pamokas.
30. Klasių auklėtojai rengia auklėjamosios klasės mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos
ataskaitas, kurias pristato direktoriaus pavaduotojams ugdymui. Direktoriaus pavaduotojai jas
apibendrina ir aptaria vadovų susirinkime, Mokytojų tarybos posėdyje, klasių tėvų susirinkimuose.
40. Metodinės progimnazijos dalykų grupės ( pvz. matematikos, lietuvių ir kt.) gali turėti savo
MG aptartas ir patvirtintas dalyko vertinimo tvarkas.
2017 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas