LOGOPEDĖS METODININKĖS EGLĖS VEPŠTIENĖS DARBO LAIKO GRAFIKAS
Kontaktinės valandos Kita veikla Pietų pertrauka
(pratybos, tyrimai) (konsultacijos, dokumentų
tvarkymas, savišvieta ir kt.)
Pirmadienis 9.00 – 16.30 7.25 – 9.00 12.30-13.00
Trečiadienis 9.00 – 16.30 7.25 – 9.00 12.30-13.00
Ketvirtadienis 9.00 – 16.30 7.25 – 9.00 12.30-13.00
Penktadienis 09.00 -10.30 7.25 – 9.00
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų priežastys bei pasekmės, jų prevencija ir šiuolaikiški šalinimo būdai
Eglė Vepštienė / 2014 m. lapkričio 10 d.
Esu Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos logopedė metodininkė Eglė Vepštienė. Šiaulių
universitete įgijau specialiojo pedagogo ir logopedo specialybę. Per aštuoniolika darbo metų sukaupiau
nemažai profesinės patirties, praktinių žinių, kurios leidžia vis aiškiau suvokti savo profesijos svarbą,
suteikia galimybę profesionaliau ir efektyviau atlikti logopedo darbą, verčia tobulėti, dalintis gerąja
patirtimi su kitais pedagogais, mokinių tėvais, vaikais, kurių kalbos lavinimas yra mano kasdienis darbas.
Norėčiau paprastai ir aiškiai, remdamasi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi, aptarti vaikų
kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, trumpai apžvelgti jų priežastis bei pasekmes, pakalbėti apie galimybes jų
išvengti, pasidalinti praktinėmis žiniomis ir patarimais, kaip kalbėjimo ir kalbos sutrikimus bei visas su
jais susijusias pasekmes efektyviai ir šiuolaikiškai šalinti.
Dažniausiai kalbos sutrikimai ima trukdyti, sukelia daug sumaišties, vaikams pradėjus lankyti
mokyklą. Pedagogai, tėvai pastebi, kad sunkiai sekasi mokytis skaityti, rašyti, pasakoti, įsisavinti kitus
mokomuosius dalykus. Sulyginę savo atžalų- mokinių kalbą ir pasiekimus su kitų, šių sutrikimų
neturinčių vaikų pažanga bei sklandžiu mokymosi procesu, smarkiai sunerimsta ir ima ieškoti mokymosi
sunkumų priežasčių, galimybių tais sunkumais kuo greičiau atsikratyti.
Trumpai aptrakime kalbėjimo ir kalbos sutrikimų priežastis ir pasekmes.
Garsų tarimo sutrikimus nulemia kalbos padargų (lūpų, liežuvio, gomurio) pakitimai. Kartais būna
įgimti gomurio, lūpų defektai, trumpas liežuvio pasaitėlis. Tokiais atvejais reikalingos chirurginės
intervencijos, kad galima būtų pašalinti anatominius trukdžius taisyklingai artikuliacijai mokyti. Kita
ankstyva netaisyklingos tarties priežastis yra silpni, pasyvūs kalbos padargų raumenys. Kūdikiai
maitinami tyrėmis, košelėmis, kitu maltu maistu. Tėvai pastebėję, kad kietą maistą (mėsą, vaisius,
daržoves) jų atžala ignoruoja, spjauna, verkia, springsta, skuba išspręsti šią problemą maistą maldami.
Nebeatlikdami kramtymo funkcijos, nustoja stiprėti, taisyklingai vystytis visi burnos, žandikaulių, liežuvio,
lūpų raumenys. Formuojasi netaisyklingas dantų sukandimas, tėveliai už dantų plokšteles ir kabes
brangiai susimoka, o vaikai patiria naujų nepatogumų maitinantis ir kalbant. Taip pat atvirus sukandimus
(kai sukandus dantis tarp viršutinių ir apatinių dantų žiojėja tarpas) formuoja įprotis kūdikystėje ilgai
čiulpti savo nykštį ar čiulptuką. Dėl silpno raumenų tonuso liežuvis ir lūpos taip pat lieka nejudrūs,
pasyvūs. Pasekmė – netariami arba netaisyklingai tariami garsai, kuriuos artikuliuojant reikia pakelti,
išgaubti, atitraukti liežuvį (garsai R, L, Š, Ž, Č, Dž, K, G).
Kadangi artikuliacinio aparato ir pirštų motorika glaudžiai susijusi, tai kartu nukenčia ir smulkioji
motorika. Vaikai nenori (jiems sunku) konstruoti, dėlioti dėlionių, dirbti su plastilinu, spalvinti. Mokykloje
tai pasireiškia neįskaitoma rašysena, negebėjimu tiksliai atkirpti, atbrėžti, atlenkti, nuspalvinti. Dažnai
stebimas ir viso kūno raumenų, bendrosios motorikos suglebimas. Vaikai daug laiko praleidžia prie
televizoriaus, kompiuterio, mobilaus telefono susigužę, susilenkę, susisukę. Pamokos metu galima
pamatyti tik vieną kitą tiesiai, taisyklingai sėdintį mokinuką. Daugelis rašo ir skaito ,,nosimi“, gulinėja
ant suolų. Pasakius pastabą nustemba, tvirtina, kad taisyklingai sėdėti jiems labai nepatogu ir neįprasta.
Taisyklinga laikysena ir neiškrypęs stuburas greit gali tapti retenybe.
Kalbos, kaip sistemos, problemas dažniausiai įtakoja tam tikros galvos smegenų žievinės dalies
pažeidimai, sukelti patologijos vaisiaus vystymosi periodu, gimdymo metu patirtos traumos. Taip pat
persirgtos mamos ar kūdikio, paveldimos ligos, vaiko raidos sutrikimai. Vis dažniau vaikams nustatomos
dizartrijos, specifinė kalbos raida, kalbos neišsivystymas. Nemažai kalbos problemų turi ir tie vaikai,
kurie auga skurdžioje kalbinėje aplinkoje. Sutrinka visos kalbos sistemos vystymasis: netaisyklinga tartis,
netolygiai susiformavusi foneminė klausa, neišlavėjusi garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai, skurdus
žodynas, nesusiformavusi kalbos gramatinė sandara, nepakankamai išplėtota rišlioji kalba. Tokių mokinių
kalba, bendravimas sunkiai suprantamas aplinkiniams ir kelia daugybę mokymosi sunkumų. Vaikams
sunku savarankiškai plėtoti pasakojimus, atpasakoti girdėtus tekstus, užrašyti savo mintis, rašyti rašinius,
atpasakojimus. Tėvai ar mokytojai neatkreipia dėmesio, kad vaikų kalba, pasakojimai neturi aiškių
minties ribų, nuoseklumo, sunku nustatyti priežasties, pasekmės ryšius. Sakiniai neturi pradžios ir
pabaigos, netaisyklingos struktūros, nepilni. Sunkiai sekasi atlikti įvairias gramatines užduotis, kaityti
žodžius linksniais, derinti su kitomis kalbos dalimis, sudaryti priesaginius žodžių vedinius, naudoti
tinkamus prielinksnius. Skurtus, buitinis žodynas trukdo sklandžiai reikšti mintis, tiksliai įvardinti daiktus,
juos apibūdinti, parinkti tinkamus veiksmažodžius, antonimus.
Rašytinės kalbos (skaitymo ir rašymo) sutrikimų priežastimi tampa silpna, netolygiai,
nepakankamai išlavėjusi foneminė klausa (panašiai skambančių kalbos garsų skyrimas), nesusiformavę
žodžių garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai. Dažnai šių problemų našta gula ir ant dvikalbėje aplinkoje
augančių mokinukų. Tėvai patys nerodydami taisyklingo, aiškaus kalbėjimo pavyzdžio, pripranta prie
savo vaikų netaisyklingos, netikslios, suveltos kalbėsenos, ją supranta ir toleruoja. Vaikai dėl silpnos
foneminės klausos negeba tiksliai išgirsti kalbos garsų, juos identiškai pakartoti.
Mokiniai netiksliai artikuliuoja garsus e-ė-ie (,,pėlė“, ,,menulis“, ,,miesa“), o ar uo (,,kamolys“, ,,
uobuolys‘‘), painiojami ilgieji ir trumpieji garsai i-y, u-ū (,,malunas“, ,,gaidis“, ,,kyškis“, ,,mūsė“).
Suvienodina balsių, dvibalsių tarimą žodžiuose, juos artikuliuoja nepakankamai aiškiai, abejoja, klysta,
painioja kalbėdami, rašydami, skaitydami. Neaiškiai suvokdami išgirstą žodį ir negebėdami mintyse
atlikti rašomo žodžio skiemeninės, garsinės analizės, praleidinėja raides, keičia kitomis, taip iškraipydami
garsinę žodžio sudėtį. Pasekmė – gausios akustinio pobūdžio klaidos diktantuose, rašiniuose, skaitymo
klaidos, negebėjimas suprasti perskaityto teksto. Dažniausiai akustinių sutrikimų turintys mokiniai
rašymo ir skaitymo klaidų nepastebi ir negeba jų savarankiškai išsitaisyti. Meškos paslaugą taisyklingai
rašomajai kalbai padaro socialiniai tinklapiai, kita komunikacija interneto pagalba. Juose rašoma
netaisyklingai, nesilaikant gramatinių taisyklių, padrikais sakiniais.
O dabar apie kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prevenciją bei šiuolaikiškus kalbėjimo ir kalbos
šalinimo būdus.
Puikiai žinome, kad sveikame kūne – sveika siela, o kalba – mūsų sielos atspindys.
Pirmiausia, ką gali duoti tėvai vaikams, ateinantiems į šį pasaulį, tai gera sveikata, mylinti, rūpestinga ir
harmoninga vystymosi ir lavinimosi aplinka. Šeima – pirmasis laiptelis vaiko kalbos vystymesi.
Neleiskime, kad patogus, greitas gyvenimo būdas vėliau taptų didelių problemų priežastimi.
Natūralus, įvairiomis technologijomis neapdorotas, nesusmulkintas maistas, laiku paslėptas čiulptukas,
ryžtingas atpratinimas nuo ,,žalingų įpročių“ kūdikystėje, sudarys palankias ir tinkamas sąlygas
formuotis taisyklingam, judriam kalbos aparatui. Taip pat naudingi įvairūs lūpų, liežuvio mankštos,
pūtimo, kvėpavimo pratimai, tikslinantys kalbos padargų judesius ir ruošiantys taisyklingam kalbos garsų
artikuliavimui.
Svarbu stiprinti smulkiąją (rankų pirštų), bei bendrąją (viso kūno) raumenų motoriką. Tinka
įvairios pirštukų mankštelės, delnų masažavimas, darbas su plastilinu, dėlionių dėliojimas, kirpimas,
spalvinimas, įvairūs kūno mankštos, pusiausvyros lavinimo pratimai.
Formuojantis vaikų kalbai svarbu, kad suaugusieji būtų taisyklingos, turtingos ir rišlios kalbos
pavyzdys mažiesiems. Vaikai išmoksta kalbėti pamėgdžiodami suaugusiuosius, tad reikia siekti, kad
garsai, žodžiai, sakiniai, būtų aiškiai ištariami, tinkamai išgirstami ir tiksliai atkartojami. Reikia kartu su
vaikais aptarti aplinkos reiškinius, paveikslėlius, skaityti knygas, žaisti lavinamuosius žaidimus. Apie
ketvirtuosius metus pastebėjus, kad vaiko tartis išlieka netaisyklinga, o kalbos vystymasis nėra sklandus,
būtina kreiptis pagalbos į logopedą.
Jaunesniajame mokykliniame amžiuje svarbu atkreipti dėmesį į mokinukų tartį, foneminę klausą,
nes tarimo ir kalbos suvokimo problemos persikels į rašytinę kalbą (skaitymą ir rašymą). Tad svarbu
laiku pastebėti, ar nėra netaisyklingai tariami, keičiami kitais, painiojami panašiai artikuliuojami kalbos
garsai: priebalsiai (r-l, s-š, z-ž, c-č, dz-dž, p-b, t-d, k-g, ch-h, k-t, g-d), balsiai ir dvibalsiai (e-ė-ie, o-uo),
ilgieji ir trumpieji balsiai (i-y, u-ū), kietieji ir minkštieji priebalsiai. Tai pastebėjus reikia negaišti laiko
tikintis, kad problema išsispręs savaime, atkreipti tėvų dėmesį ir paskatinti juos kreiptis į logopedą, kuris
atlikęs vaiko kalbos tyrimą nustatys sutrikimo priežastis ir sudarys tinkamą kalbos sutrikimo korekcijos
planą, paskirs logopedinę pagalbą, aptars mokinuko, tėvų, mokytojų ir logopedo bendradarbiavimo
gaires.
Sudėtingesniais mokymosi, elgesio, kalbos sutrikimų atvejais mokytojai ir tėvai turi kreiptis į
mokyklos Vaiko gerovės komisiją, kurios švietimo pagalbos specialistai (psichologas, logopedas,
specialusis pedagogas) atliks pirminį specialiųjų mokymosi poreikių vertinimą ir, reikalui esant, nukreips
mokinį į psichologinę – pedagoginę tarnybą, kurioje bus atliktį išsamūs tyrimai, nustatytas sutrikimas,
pateiktos išvados ir rekomendacijos tolesniam ugdymui.
Šalindama mokinių kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, į pagalbą pasitelkiu informacines
kompiuterines technologijas: išmaniąją lentą, kompiuterines programas, kurių pagalba kuriamos
mokomosios kompiuterinės priemonės kalbos sutrikimams šalinti, taip pat internetinėje erdvėje
talpinamą metodinę medžiagą.
Kompiuterinės mokymo priemonės kalbos lavinimą daro žaismingesnį, spalvingesnį,
dinamiškesnį, efektyvesnį, šiuolaikišką. Rekomenduoju apsilankyti mano ir kolegės, Vilniaus
darželio-mokyklos “Lokiukas” logopedės ekspertės Galinos Danilienės sukurtoje svetainėje www.
vilniauslogopedai.lt ir išbandyti joje talpinamas mūsų kurtas mokomąsias, kompiuterines mokymo
priemones, skirtas kalbėjimo ir kalbos sutrikimams šalinti ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus
vaikams. Ši svetainė padės efektyviai bendradarbiauti mokytojams, tėvams, logopedams kasdieniame
vaikų kalbos lavinimo procese.
Nėra stebuklingo, greito, ,,ekstremalaus“ kalbos sutrikimų šalinimo būdo. Tai ilgas, nuoseklus,
kryptingas logopedo, mokinio, tėvų ir pedagogų darbas. Tad nepriekaištaukime mokiniams dėl klaidų, o
pasistenkime jiems padėti, pagirkime, paskatinkime, padrąsinkime pastebėję jų pastangas ir mažiausią
pažangą, kartu su vaiku pasidžiaukime sėkme. Patirtos teigiamos emocijos didins pasitikėjimą savo
jėgomis, mokymosi motyvaciją ir suteiks jėgų įveikti mokymosi sunkumus.
Šį straipsnį baigti norėčiau A. Tolstojaus žodžiais: ,,Kalba – mąstymo priemonė. Kalbėti bet kaip,
reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai.“
2017 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas