Prisiminus mokymus, stebint pamokas Suomijoje
Loreta Kamarauskienė / 2017 m. birželio 16 d.
Šiais mokslo metais mūsų mokykloje vykdoma
Erasmus + projekto veikla. Spalio 30 d. – lapkričio 4 d.
keturios progimnazijos mokytojos ir socialinė pedagogė
viešėjo Helsinkio mokyklose, stebėjo pamokas, kaip
organizuojamas darbas, o grįžusios prie apskrito stalo
pasidalino savo patirtimi ir įspūdžiais su kolegomis.
,,Labiausiai nustebino tai, kad Suomijos mokyklose auklėtojai organizuoja išvykas tuomet, kai mokiniai
patys sukaupę tam lėšų. Jie mokomi savarankškai užsidirbti pinigų išvykoms, pavyzdžiui platina tam tikrų
įmonių produkciją: kojines, atvirukus ir kt., dalina reklaminius lankstinukus, prekiauja mokyklos „kioske”,
parduoda bilietus į tėveliams skirtus koncertus.
Sudomino mokykloje organizuojama „Vyresnio draugo programa” tai mokinių įtraukimas – pagalba
auklėtojui. Mokiniai, kurie nori dalyvauti, rašo motyvacinį laišką, gauna kelių mokytojų rekomendacijas ir
tik tuomet, praėję atranką savanoriai, padeda jaunesniems mokiniams adaptuotis mokykloje. Vyresnysis
draugas stebi ar nevyksta patyčios, sprendžia kartu su auklėtoju nedideles problemas, bendrauja su jais,
padeda ruošti namų darbus.
Klasės auklėtojas (kuratorius) gavęs klasę pirmiausia susipažįsta asmeniškai su auklėtinių šeimomis.
Kiekvieną šeimą priimdamas penkiolikos minučių pokalbiui. Tokių kaip pas mus tėvų susirinkimų nebūna,
visa informacija skelbiama elektroniniame dienyne, tėvai atvyksta į mokyklos organizuojamas šventes ir
jei reikia, kviečiami, bet tik individualiam pokalbiui.
Įdomu ir tai, kad moksleivių elgesys mokykloje yra vertinamas pažymiais. Didžioji dauguma mokinių,
kurie laikosi taisyklių ir gerai elgiasi vertinami aštuoniais balais. Aukštesniu balu vertinami tik tie mokiniai,
kurie dalyvauja visuomeninėje veikloje yra iniciatyvūs, ir viršija mokyklos bendruomenės lūkesčius.”
Loreta Kamarauskienė
„Mokytojas nėra žmogus, kuris verčia mokytis. Jis- pagalba norintiems dirbti. Vyrauja stipri mokinių
motyvacija, žinojimas, jog ateitis tik jų rankose. Yra puikiai išvystytas mokymosi proceso
individualizavimas ir diferencijavimas. Labai gerai paruošti vadovėliai. Jų pagalba pats mokinys renkasi
užduotis pagal savo gebėjimus tiek klasėje, tiek atlikdamas namų darbus. Greičiau dirbantiems mokiniams
yra sudaroma galimybė namų darbus atlikti pamokos metu, todėl namuose dirba tik tie vaikai, kurių
atitinkamas dalykas ar tema nėra stiprioji pusė. Vaikai nuolat darydami testus patys įsivertina savo
gebėjimus. Per metus jie gauna 2-4 dalyko pažymius, mokymosi proceso eigoje vyrauja neformalusis
vertinimas “stengėsi; trukdė; nepasiruošė pamokai ir kt.” taip tėvai seka vaiko mokymosi pažangą ir
pastangas..
Dovilė Didikaitė – Giniotė
„ Didelis dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių mokinių ugdymui:
1. Mokymosi sunkumų turintys mokiniai integruojami į klases.
2. Yra specialios klasės, kuriose mokosi iki 8 mokinių. O juos moko specialusis pedagogas, kartu su
mokytojo padėjėju. Taip pat yra ypač gabių mokinių klasė.
3. Turintiems ypač didelių sutrikimų yra specialiosios mokyklos – ligoninės.
4. Sistema yra lanksti, mokinys iš specialiosios klasės gali grįžti į bendrą klasę, priklauso nuo to, kaip
jam sekasi.
Pagalbos mokiniui specialistų pakanka: 400 mokinių – 2 specialiųjų klasių mokytojai, 5 – asistentai,
2 – specialieji pedagogai, psichologas ir socialinis pedagogas, sveikatos priežiūros specialistė ir
ateinantis gydytojas. Jei bendroje klasėje yra keli vaikai su specialiaisiais poreikiais tuomet toje klasėje
būna perpus mažiau mokinių nei kitose. Valstybė mokinius aprūpina visomis mokymosi priemonėmis, visi
valgo nemokamai iki 9 klasės. Mokykloje įrengta nemažai rekreacinių zonų: žaidimų kampelių, staliukų,
informacinis centras, poilsio zona su minkštais baldais.
Nereikia į mokyklą nešiotis vadovėlių, visi turi asmenines spinteles. Valgykloje – savitarna, tik dviejų
rūšių maistas vegetariškas ir tradicinis. Gėrimai – tik pienas, kefyras ir vanduo. Mokykloje mokiniai atrodo
ramūs, laisvi, nesuvaržyti. Mokytojai niekada nekelia balso, kalba su intonacija ramiu tonu. Mokiniai
kreipiasi į mokytoją vardu, tačiau ramiu balsu duodamų pastabų mokiniai klauso.
Dalindamasi įspūdžiais iš Suomijos mokyklų, turiu pastebėti, kad ten- mokytojo profesija yra prestižinė.
Mokytojas didžiuojasi savo profesija. Didžiausia konkurencija stojant į teisę, ekonomiką, mediciną ir
pegagogiką. Pusė vietų paliekama mokytojams – vyrams. Atrenkami patys pažangiausi stojantieji.
Mokytoju gali dirbti tik pedagoginį magistro laipsnį įgijęs specialistas.
Pagrindinis jų švietimo politikos akcentas – ugdymo turinio decentralizacija. Nėra ugdymo planų. Yra
tik ugdymo turinio gairės, laisvas ugdymo metodų ir būdų pasirinkimas.Vyksta aktyvus
bendradarbiavimas tarp įvairių švietimo pakopų, siekiant lengvesnės mokinių adaptacijos. Nėra
valstybinių egzaminų.
Lankydamasi Suomijos mokyklose sužinojau, kad skiriamas didelis dėmesys kiekvienam mokiniui ir jo
pasiekimams. Specialusis ugdymas taip organizuotas, kad problema sprendžiama tuoj pat kiekvienu
individualiu atveju. Pagalba teikiama kuo anksčiau; spec poreikiai nustatomi jau ikimokykliniame amžiuje.
Mokykloje kiekvienam specialiųjų poreikių mokiniui kartu su specialistais, tėvais ir pedagogais rengiamas
individualus ugdymosi planas. Jis periodiškai peržiūrimas, jei reikia – koreguojamas.
Apibendrinant įgytą patirtį, galima sakyti, kad ir pas mus taikomas ir diferencijavimas, ir švietimo
pagalba , ir integruotas mokymas, tačiau akivaizdu, kad esame gerokai atsilikę ir dar yra kur tobulėt ir
stengtis.
Norėtųsi pakeisti kai kurių suaugusių požiūrį įvaiką, ypač spec poreikių, jo poreikius ir vertybes.Savo
darbe daugiau dėmesio skirti mokinių fizinės ir psichinės sveikatos ugdymui, racionaliai išnaudoti
mokyklos erdves, inicijuoti sveikos gyvensenos projektus, kiekvienam probleminiam mokiniui parengti
individualų pagalbos planą ir dirbti su juo, nuolat peržvelgiant ir koreguojant. Tikėti, kad ir mūsų švietimo
sistema remsis Suomijos pavyzdžiu ir tobulės.”
Jolanta Noreikienė
Vilnius – mano miestas
Kviečiame pakeliauti po Vilniaus senamiestį Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių sukurtu interaktyviu žemėlapiu, kuris skirtas pažinti Vilniaus Kultūrinius, istorinius objektus.

Interaktyvų žemėlapį galite peržiūrėti čia:
http://mmazvydas.maps.arcgis.com/apps/MapJournal/index.html?appid=9fee0af0c95d4fbda8a6afb2291ee943
Progimnaziją aplankė viešnios iš Suomijos
Renata Žemaitienė / 2017 m. vasario 4 d.

Sausio 31 – vasario 2 dienomis mokytojų L. Spalvienės  ir R. Žemaitienės iniciatyva mokykloje lankėsi dvi viešnios E. Hämäläinen ir S. Tormonen  iš Helsinkio, Espoo Nöykkiön mokyklos.  

Mokytojos susipažino su ugdymo procesu pamokose ir po pamokų. Jos stebėjo chemijos (mokytoja T. Dudoit), matematikos (mokytoja D. Didikaitė-Giniotė), fizikos (mokytojas V. Purelis), integruotas  matematikos ir IT (mokytoja I. Jakubauskienė)  bei biologijos ir IT pamokas (mokytojos R. Cvirkienė ir K. Jūraitė).  Mūsų mokytojų pamokos buvo įvertintos svečių ir apibūdintos kaip įdomios ir efektyvios.  Suomės ne tik stebėjo mokytojų darbą, bet daug kalbėjo su 8 klasių mokiniais, kurie vertėjavo per pamokas. Viešnios gyrė šiuos mokinius už jų anglų kalbos žinias, malonų ir mandagų bendravimą, geranoriškumą ir draugiškumą. 

Mokinių tarybos nariai kartu su jų vadove A. Stravinskaitė papasakojo apie mokinių gyvenimą mūsų  progimnazijoje: rūpesčius, džiaugsmus bei problemas. Mokiniai šiam susitikimui sukūrė net video siužetą apie Mokinių tarybos iniciatyvas ir veiklą. Mokytojos liko sužavėtos mokinių kūrybiškomis idėjomis.

Pagrindinis šio vizito tikslas – tęsti bendradarbiavimą tarp mokyklų Erasmus+ projektuose. Rudenį įgyvendindami  Erasmus+ KA1 projektą ,, Kiekvienas mokinys yra asmenybė: personalizuotas mokymas pamokose‘‘ mūsų mokyklos komanda viešėjo Espoo Nöykkiön mokykloje, kur stebėjo pamokas ir sėmėsi patirties. O šis suomių vizitas buvo skirtas naujos Erasmus+ KA2  projekto paraiškos parengimui.  Bendru sutarimu, buvo pasirinkta aplinkosauginė tema  – ,,Keisime įpročius-keisime pasaulį‘‘ (,,Change habits-change the world‘‘).

Mokytojos Suvi ir Emilia džiaugiasi sėkmingai įgyvendintais vizito tikslais ir užsimezgusia partneryste. O mes didžiuojamės, kad ir suomių pedagogės gali pasisemti gerosios patirties ir įdomių idėjų iš mūsų progimnazijos mokytojų. 

                                                                                   Mokytojos R. Žemaitienė ir L. Spalvienė
Sėkmingai įgyvendintas eTwinning projektas
Renata Žemaitienė / 2017 m. sausio 9 d.

Gruodžio-sausio mėnesiais mūsų progimnazijos mokiniai dalyvavo tarptautiniame eTwinning projekte ,,Let‘s exchange Christmas cards‘‘. Šiame projekte dalyvavo 10 mokyklų iš įvairių Europos šalių. Projekto tikslas – paštu išsiųsti mokinių rankų darbo kalėdinius atvirukus su asmeniniu sveikinimu. 
 5-6 klasių mokiniai dailės mokytojų M. Tverkutės ir D. Varslavienės bei technologijų mokytojos R. Gustienės pamokose pasirinkta technika ir priemonėmis kūrė kalėdinius atvirukus. Vėliau eTwinning klubo nariai rašė sveikinimus anglų kalba. Bendromis jėgomis  sukurti originalūs atvirukai buvo išsiųsti Turkijos, Lenkijos, Ukrainos, Ispanijos ir Slovakijos mokyklų mokiniams. O mūsų mokiniai sulaukė sveikinimų iš dviejų Lenkijos mokyklų. Mokiniai džiaugėsi įgyvendintu tarptautiniu eTwinning projektu ir dėkojo vieni kitiems už šiltus Kalėdinius sveikinimus. 

 eTwinning klubo vadovės R. Žemaitienė ir L. Spalvienė
Mokyklinis projektas ,,Tyla – gera byla“  
Rita Zašauskaitė / 2016 m. gruodžio 7 d.
         Pasak kunigo, pranciškono Benedikto Jurčiotyla yra vertybė, tik galbūt šia vertybe mažai kas naudojasi. Tai tiesiog triukšmo matrica tokia sukurta, nes visur triukšmas, nes netgi retas tėvelis moko savo sūnų tyliai uždaryti duris, man atrodo, šeimos pedagogikoje nebėra tokio dalyko, kaip tyliai padėti stiklinę, kaip galima tyliai, skaniai valgyti, tyliai apsirengti, tyliai praustis, tyliai išeiti, tyliai pareiti…” 
      Dažnai girdime, kad daromos akcijos, bandoma sutvarkyti šiukšles, tačiau erdvėje esančių šiukšlių garso pavidalu niekas nė nesusimąstė pakelti ir išmesti. 
      Kai mūsų mokykloje mokosi tiek daug mokinių ramybė ir tyla įgauna visai kitokią prasmę. Neišvengiamai iškyla bendravimo kultūros ir pagarbaus elgesio su kitu klausimai. Todėl nenorime likti abejingi mokinių keliamam triukšmui pertraukų metu ir inicijuojame projektą „Tyla – gera byla“.    
         Projekto tikslas:  
      * atkreipti moksleivių dėmesį į keliamą triukšmą pertraukų metu bei formuoti mandagumu ir pagarbiu elgesiu paremtą kultūrą,  
       * skatinti mokinius turiningai išnaudoti pertraukų laiką, bendrauti tarpusavyje neįžeidžiant vienas kito, 
       * formuoti teigiamą mokinių suvokimą apie keliamo triukšmo mažinimą.    

      Tyla į mokyklą ateina mažais žingsneliais. Todėl pačio projekto  pradžioje 7-8 klasių mokiniai buvo kviečiami kartu su tikybos ir etikos mokytojais sukurti tylos ženklus, dalintis mintimis „Kas yra tyla?“, piešti „Tylą“. Geriausi mokinių darbai yra pakabinti ant mokyklos kabinetų durų. 
     Taip pat aktų salėje vyko paskaita 1-4kl ir 8 kl. moksleiviams apie triukšmą ir jo keliamą žalą. Vyko susitikimai su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Aiste Gedminiene, kuri pateikė informaciją apie triukšmo daromą žalą žmogaus organizmui, triukšmo mažinimo būdus, kaip apsisaugoti nuo triukšmo. 
    O pertraukų metu stebimas mokinių elgesys, dalinamos emblemos. Mokykloje atsirado tylos sergėtojai su ryškiomis liemenėmis.  Šie moksleiviai primins, jog reikia laikytis tylos bei drausmins triukšmautojus. Budintys ir dalykų mokytojai pažymi triukšmingiausias  klases pateiktoje lentelėje minuso ženklu. Klasės nesurinkusios minusų būna apdovanotos padėkos raštais. Skiriamos šios nominacijos: mandagiausia, kultūringiausia, tyliausia, draugiškiausia klasė.  
      Kviečiame visus įsijungti ir pajusti tylos vertę bei prasmę.
Projektas “Atverk paguodos skrynelę”
Jolanta Noreikienė / 2016 m. spalio 18 d.
2016 m.  spalio  mėnesį  mokykloje vyko Vilniaus visuomenės sveikatos biuro inicijuotas projektas “Atverk paguodos skrynelę”, skirtas 4-tų klasių mokiniams. Projekto vienas iš siekių buvo padėti 10 – 11 metų amžiaus vaikams stiprinti psichinę sveikatą, kartu  paminint Pasaulinę Psichikos sveikatos dieną spalio 10-tąją. Pamokas ketvirtokams vedė socialinė pedagogė Jolanta Noreikienė ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aistė Gedminienė. Vaikai per pamokas sužinojo apie psichikos sveikatos svarbą, mokėsi atpažinti ir įvardinti savo jausmus bei emocijas, kalbėti apie savijautą. Užsiėmimų metu patiems teko lankstyti ir dekoruoti iš anksto parengtą kartotinės dėžutės maketą – savo „paguodos skrynelę“, į kurią galės dėti emociškai svarbius daiktus. „Paguodos skrynelė“ – tai priemonė, skirta 10-11 m. vaikų emocinei savireguliacijai gerinti – t.y. padėti vaikams išmokti nusiraminti užplūdus baimei, liūdesiui arba pykčiui.
Projektas “Mokiniai mokiniams”
Jolanta Noreikienė / 2016 m. spalio 18 d.
2016 – 2017 m.m. Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai dalyvauja Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro rengiamame  psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciniame projekte „Mokiniai mokiniams“. Projekto tikslas – sudaryti galimybę mokiniams gauti informacijos apie priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo grėsmę iš bendraamžių. Mokyklai atstovauja 7 mokiniai savanoriai, kurie projekto metu dalyvaudami seminaruose bus apmokyti sveikatingumo programų vykdymo pagrindų, organizuoti ir vesti klasės valandėles arba popamokinę veiklą psichoaktyvių medžiagų vartojimo temomis. Spalio 12 dieną vyko pirmasis įvadinis projekto „Mokiniai mokiniams“ seminaras. Seminarą mokiniams ir projekto koordinatoriui vedė Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologinio skyriaus gydytojas J. Garšva, VU dėstytoja psichologė S. Simanauskaitė ir Visuomenės sveikatos biuro sveikos gyvensenos mokytoja Rita Rukštelytė. Mokiniai gavo vertingos informacijos apie psichoaktyvias medžiagas jų pavojus, psichologinę ir fiziologinę priklausomybę, priemones kaip galima padėti priklausomybės kamuojamam asmeniui, bei buvo supažindinti su projekto būsimomis veiklomis.
Projekto ,,Erasmus +” – pirmieji mokymai Suomijoje: ,,Kiekvienas mokinys yra svarbus: specialusis ugdymas Suomijoje ir Europoje”
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Projektui paraišką kūrė anglų kalbos mokytojos Lina Spalvienė ir Renata Žemaitienė. Taip pat visą
reikiamą informaciją projekto koordinatorėms teikė soc. pedagogė Jolanta Noreikienė. Labai džiugu, kad
mūsų mokytojų pastangos laimėti pasiteisino ir progimnazija gavo finansavimą mokymams Suomijoje,
Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
Pirma kelionė – į visame pasaulyje garsią ir aukštų ugdymo rezultatų švietimo srityje pasiekusią
Suomiją. Spalio 3–7-ą dienomis mūsų progimnazijos komanda: IT mokytoja K. Jūraitė, anglų kalbos
mokytoja A. Adamonytė, socialinė pedagogė J. Noreikienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui G.
Remeikienė kartu su vakarų ir rytų Europos vienuolikos šalių (Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Vokietijos,
Belgijos, Prancūzijos, Italijos , Ispanijos, Turkijos, Graikijos, Gran Kanarijos) mokyklų atstovais
susitikome mokymuose Suomijoje, Karelijos Joensuu mieste. Mokymus “Kiekvienas mokinys yra svarbus:
specialusis ugdymas Suomijoje ir Europoje” organizavo Suomijos švietimo kompanija – Edukarjala ,
bendradarbiaujančia su viso pasaulio mokyklomis, kurios direktorius Sr. Esa Raty labai nuoširdžiai visais
mokymų dalyviais rūpinosi dar iki mokymų pradžios – rašė laiškus, teikė svarbią informaciją.
Ši turtinga ir išsivysčiusi šalis ypač daug dėmesio skiria specialiųjų poreikių vaikams, kuriuos labai
atsakingai ugdo tiek bendrojo lavinimo mokyklose kartu su kitais mokiniais klasėse, tiek spec. grupėse,
tiek specialiosiose išlyginamosiose klasėse; taip pat prie vaikų ligoninių esančiose mokyklose,
pritaikytose įvairią negalią turintiems vaikams (sergantiems depresija, anoreksija, bulimija, autizmu,
įvairiais protiniais sutrikimais ir kitomis ligomis) ar net vien tik specialiojo ugdymo mokykloje, kurią turi
kiekviena Suomijos savivaldybė. Vaikus tiria ir teikia pagalbą bei rekomendacijas spec. ugdymui
psichologiniai – pedagoniniai pagalbos centrai, kuriuose, kaip ir Lietuvoje, dirba aukštos kvalifikacijos
psichologai, logopedai ir kiti specialistai.
Net iki 18-os metų nesisekančių dalykų laikinai moko vienas specialusis pedagogas. Mūsų grupė
lankėsi Joensuu miesto Pielisjoeno pagrindinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Teisingai juokavo su 7-ų
klasių specialiųjų poreikių mokinių grupe dirbantis spec.pedagogas – jis yra vunderkindas, nes dėsto ir
gimtąją kalbą, ir matematiką, ir fiziką, ir geografiją, ir kitus dalykus, kuriems suvokti, išmokti reikia
mokiniui didesnio dėmesio, pagalbos. Grupėje nuo 5 iki 8-ių žmonių. Jei klasėje mokosi trys spec.
poreikių mokiniai, tai jau skiriamas mokytojui padėjėjas. Mokytojai rašo savo dalyko pritaikytas pagal
rekomendacijas individualias programas kiekvienam vaikui, kurias derina su kolegomis, specialistais.
Kursų metu mes buvome supažindinti su Suomijos švietimo sistema, galėjome palyginti ją su
Lietuvos. Kaip ir pas mus, vaikai mokyklą pradeda lankyti 7-erių metų, tačiau pradinės klasės yra nuo
pirmos iki šeštos. Šalyje ugdymas taip pat yra privalomas iki 16-os metų. Pagrindinis ugdymas trunka
9-erius metus. Jį sudaro dvi pakopos: pradinio ugdymo (1-6 kl.) ir žemesniojo vidurinio ugdymo (7 – 9 kl.
). Vidurinis išsilavinimas įgyjamas mokantis gimnazijose iki 18-os metų. Suomijoje mokslas ir
maitinimas mokiniams net iki 18-os metų yra nemokamas. Tik nuo 19-os metų tenka patiems pirktis
vadovėlius. Populiarios profesinės mokyklos, kuriose galima įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir specialybę..
Vakarų Europos valstybių: Belgijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, netgi Graikijos mokytojų
nenustebino kursų pradžioje lektoriams aiškinant apie mokytojų darbo prestižą ir didelius konkursus
įsidarbinant pateiktos atlyginimų lentelės: darželių auklėtojai uždirba 2600 eurų, pradinių klasių
mokytojai – 3500, pagrindinių – 3900, o vidurinio – 4500 eurų. Pagrindinių mokyklų direktorių atlygis
5500, o gimnazijų – 5800 eurų. Tai normalu, nes Suomijoje atlyginimo minimumas -1800 eurų. Po
tokių lentelių, truputį paūžusios rytų Europos šalys su dideliu entuziazmu ėmė pristatinėti savo gimtųjų
kraštų švietimo sistemas, mokyklas. Visi tikisi ateityje pasiekti Suomijos švietimo ir atlygio lygį.
Mūsų komanda taip pat pristatė savąją Martyno Mažvydo progimnaziją. Nors ir negalim pasidžiaugti
valstybės skiriamu dėmesiu ir parama mokytojui, tačiau buvo parodyta, kaip nuoširdžiai ir su atsidavimu
mūsų mokytojai dirba, stengiasi ir negaudami didelių atlyginimų suorganizuoti puikiausius renginius
mokiniams, bendruomenei, kad sugeba pasiekti gerų rezultatų net be pagalbos dirbdami klasėje ir su
silpnais mokiniais.
Mes dirbome daugianacionalinėse grupėse, diskutavome apie galimus pokyčius švietimo sistemose
Europoje, savo šalyse. Susipažinome su specialiųjų poreikių mokinių ugdymu, metodais. Sužinojome,
kokius mokiniui pagalbos specialistus turi Suomijos mokytojai pamokose tiek pradinėse, tiek
pagrindinėse mokyklose ar vidurinėse – gimnazijose..
Lankėmės mokyklose, bendravome su mokytojais, vienoje mokykloje ir su pačiais mokiniais.
Mokiniai anglų kalba pristatė savo mokyklą, nors gimtoji kalba suomių, mielai aprodė mokyklą, pasakojo
apie savo mokymosi ypatumus. Klasės pamokų metu rakinamos, nors pamokose gali dalyvauti ne tik kiti
mokytojai, direktorius ar pavaduotojai, bet ir bet kuris tėvas. Mokykla atvira visuomenei.
Nustebome pamačiusios, kad visi mokiniai vaikšto mokykloje tik su kojinėmis: batus nusiauna ir
palieka prie drabužių kabyklų. Kabyklos įrengtos prie pat įėjimo, kad kuo skubiau vaikai galėtų apsirengti,
apsiauti batus ir išbėgti į kiemą – aikštyną: su futbolo aikšte, suoleliais, pastogėmis, aikštelėmis
dviračiams. Vaikai daug mankštinasi. Beveik visi į mokyklas važiuoja su dviračiais, Nematėme, kad
dviračiai būtų su pavaromis. Paprasti, kad stipriau minti reikėtų ir atvažiuotų į mokykla gera nuotaika.
Mokyklose eilinės pertraukos po 15 minučių, o ilgosios – po 20 minučių. Todėl visi, kas tik nori, gali
ne tik pažaisti stalo tenisą, biliardą mokyklos patalpose, bet ir išbėgti į lauką. Mokytojai koridoriuose budi
su taip vadinamomis „vairuotojų” liemenėmis. Gal ir gerai, nes jos ryškios, ir išdaigininkai iš tolo pamato..
.
Mokykloje taip pat yra sudaryta komanda prieš patyčias. Jos sudėtyje direktorius, soc. pedagogas,
psichologas, klasės auklėtojas (iš tos klasės, kur mokinys tyčiojasi), policininkas. Kalbėjome su mus po
mokyklą vedžiojančia septintoke, kuri teigė, kad mokykloje patyčių nedaug, bet yra. Daugiausiai
tyčiojamasi iš bendraamžių socialiniuose tinkluose. Vaikai dažniausiai apie patyčias mokykloje,
socialiniuose tinkluose pasisako savo tėvams, o tėvai praneša mokyklai. Labai glaudus mokytojų ir tėvų
bendradarbiavimas. Vienas mokymų lektorius juokavo, kad jeigu nusilaužtų koją ir neturėtų ką veikti, tai
galėtų sėdėti mokykloje savo dukters pamokose.
Buvo įdomu sužinoti, kad Suomijoje vidutiniškai klasėse mokosi 18-22 mokiniai. Labai didelėmis
klasėmis laikomos tos klasės, kuriose mokosi 27 mokiniai. Tik tada tokios klasės dalijamos į grupes ir tik
matematikos mokymui: ne švedų kalbai, kuri privaloma, ne kūno kultūrai ar kitoms užsienio kalboms
(anglų, rusų, prancūzų, vokiečių ir kt.) mokyti, bet tik pačiam sudėtingiausiam suomiams mokslui –
matematikai. Kad taip Lietuvoje dalintų klases per labai sunkias, kaip teigia pasaulio lingvistai, lietuvių
kalbos gramatikos mokymui skirtas pamokas. Tada lietuvaičiai geriau išmoktų gimtąją, lietuvių kalbą. O
dabar anglų kalbos egzaminus abiturientai išlaiko aukštesniais rezultatais, nei lietuvių. Suomiai labai
gražiai vadina savo gimtąją kalbą – mamos kalba. Taip net įrašyta į mokymo programas.
Stažuotės programa suteikė galimybę pamatyti, kaip kuriama šiuolaikiška mokymosi aplinka, kaip
organizuojamas ugdymo procesas, kokie inovatyvūs ir aktyvinantys, skatinantys mokytis metodai
taikomi ugdymo procese. Kaip buvo minėta, pastebimas kiekvienas mokinys, nes Suomijos visuomenėje
kiekvienas žmogus yra svarbus, randantis savo vietą gyvenime, dirbantis. Šalyje, turinčioje 5,5 milijono
gyventojų, emigracijos procentas labai mažas: nuo 5 iki 10 procentų. Jeigu emigruoja, tai daugiausiai į
Švediją, nes daug švedų nuo okupacijos laikų gyvena Suomijoje. Taip pat emigruoja į JAV.
Mes dėkingos mūsų progimnazijos ir Suomijos Joensuu miesto „Edukarjala” projekto vadovams už
suteiktą galimybę stažuotės metu ne tik patobulinti profesines kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių,
užmegzti ryšius su kitų Europos valstybių mokytojais, apsilankyti įvairaus profilio Joensuu mokyklose,
stebėti ugdymo procesą. Bet taip pat už tai, kad galėjome šią svetingą šalį pažinti gamindamos Suomijos
Karelijos kraštui būdingus patiekalus ar besikaitinančios tikroje suomiškoje saunoje ant ežero kranto,
kartu su Karelijos žmonėmis lįsdamos į šaltą ežero vandenį. O išvykos metu aplankydamos gražiausius
gamtos kampelius ir susipažindamos su Suomijos Karelijos krašto tradicijomis, amatais.
Savaitė prabėgo kaip viena diena, nes mokymai vyko gana intensyviai, įdomiai, ne tik auditorijose,
bet ir miesto aikštėje. Lektoriai labai įdomiai kalbėjo, pristatė savo darbo sritis, šiltai bendravo,
atsakinėjo į visų dalyvių pateiktus klausimus, dalijosi paskaitų medžiaga.
O mokymų dalyvių laisvalaikio užimtumu stropiai rūpinosi „Edukarjala” direktorius, Lyseo profesinės
technikos mokyklos mokytojas ekspertas Esa Raty, jo žmona, namų ruošos ir kulinarijos mokytoja Piia
Raty, ir jų sūnus Arttu Raty – pagrindinis kursų dalyvių gidas į mokyklas ir išvykas.
Kursų dalyvės: mokytoja Kristina Jūraitė ir pavaduotoja Genė Remeikienė
,,Erasmus+” Programos KA1 mobilumo projektas
Lina Spalvienė / 2016 m. spalio 9 d.
2016 -2017 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija dalyvauja programos „Erasmus +“ pirmo
pagrindinio veiksmo (KA1) bendrojo ugdymo projekte „Kiekvienas mokinys yra asmenybė:
personalizuotas mokymas pamokose“.
Šis projektas rengiamas tam, kad, įgiję patirties galėtume užtikrinti kiekvieno besimokančiojo
ugdymo kokybę mūsų progimnazijoje. Sėkmingai įgyvendintas projektas bus naudingas mokyklos
bendruomenei: 5-8 klasių mokytojams dalykininkams, klasių vadovams, pagalbos vaikui specialistams ir
specialiųjų poreikių mokiniams bei jų tėvams.
Vienas iš projekto tikslų – lavinti mokytojų gebėjimą personalizuoti mokymą, siekiant sustiprinti
mokymosi sunkumų turinčių mokinių savivertę, pakelti gabių mokinių mokymosi pridėtinę vertę bei
palengvinti sudėtingą mokinių, atvykusių iš užsienio, adaptaciją mūsų mokykloje.
Projektas bus vykdomas vienerius metus. Projekto dalyviai vyks į tris mokymosi vizitus ir vieną darbo
stebėjimo vizitą. Jau spalį Suomijoje dalyviai mokysis ir domėsis, kaip organizuojamas specialiųjų poreikių
mokinių ugdymas. Didžiojoje Britanijoje kalbų mokytojai mokysis, kaip organizuoti mokymą bei parengti
užduotis, kad kiekvieno mokinio poreikiai būtų patenkinti. Mokymų Italijoje tikslas – išmokti kaip ugdyti
gabius mokinius ir sudaryti sąlygas aukštesnei gabiųjų mokinių mokymosi pridėtinei vertei.
Šiam projektui įgyvendinti atrinkti mokytojai, kurie aktyviai veikia mokyklos gyvenime ir
bendradarbiauja siekdami gerųjų mokyklos pokyčių. Mobilumo metu įgytas kompetencijas ir gerąją patirtį
jie išbandys savo darbe bendradarbiaudami komandose. Patikrintomis ir efektyviomis naujovėmis dalyviai
pasidalins su kolegomis organizuodami diskusijas ir seminarus.
Šis projektas finansuojamas pagal „Erasmus+“ Programą.
Projekto koordinatotės Renata Žemaitienė ir Lina Spalvienė
Gerumui tiesiame ranką
Loreta Kamarauskienė / 2016 m. gegužės 2 d.
Šių metų balandžio 15d. Martyno Mažvydo progimnazijoje apsilankė ketvirtos klasės mokiniai iš
Šaltinio pagrindinės mokyklos.
Svečiai, lydimi septintokų, susipažino su mūsų mokyklos aplinka. Kraštotyros būrelio vadovė
Zinaida Šimkuvienė pravedė labai įdomią ekskursiją muziejuje.
Vadovės Audronės Lašinskienės kvietimu mokiniai sudalyvavo trečių klasių mokinių integruoto
projekto „Tėviškės keliu – Lietuvos regionai“ baigiamajame koncerte.
Europos klubo mokiniai (vadovė Eglė Bridikienė) pristatė vaikams „Ką reikia žinoti apie Eurą?“.
Mokiniai aktyviai dalyvavo. Visi buvo apdovanoti simboliniais prizais.
Trumpa viešnagė baigėsi, atsisveikinome iki kitų mokslo metų.
Jau trejetą metų 7c klasės mokiniai bendrauja su šios mokyklos vaikais, mokydamiesi patys
padėti, suprasti, užjausti, moko taip pat rodydami gražų pavyzdį. Mokinių ilgalaikė draugystė tapo
projektu.
Džiaugiamės mūsų mokyklos vaikų geranoriškumu, aktyvumu.
2017 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas