2017-2018 m.m. įgūdžių tobulinimo valandėlės 5-8 klasių mokiniams
Eglė Laumelienė / 2017 m. rugsėjo 22 d.
2017 SPORTO METAMS SKIRTI OLIMPINĖS DIENOS RENGINIAI
Besibaigiant 2016 – 2017 mokslo metams, Martyno Mažvydo
progimnazijoje vyko 5-8 klasių Olimpinės dienos renginiai, skirti 2017 Sporto
metams. Sporto metų tikslas – pabrėžti sporto naudą: sveiko gyvenimo būdo,
švietimo ir socialinio gyvenimo srityje, didinti visuomenės supratimą, kad fizinis
aktyvumas yra darnios asmenybės prielaida ir visuotinė vertybė.
Labai aktyviai bendra mankšta ir šūkiu ”Judėk. Sužinok. Atrask.”
Olimpinę dieną M. Mažvydo progimnazijos sporto salėje pradėjo 5-6 klasių
mokiniai. Daugiausiai emocijų sukėlė klasėms besivaržant loginio mąstymo
judriojoje estafetėje – žaidime ”Kryžiukai – nuliukai”. Ne ką mažiau įdomumu nusileido komandinio šuolio
į tolį rungtis ir virvės traukimo varžybos. Mokiniai galėjo įvertinti savo individualias galimybes ir klasių
komandų pajėgumus bei patirti kūno kultūros, sporto privalumus, judėjimo džiaugsmą ir sėkmę.
M. Mažvydo progimnazijos stadione Olimpinę dieną pasitiko 7-8 klasių mokiniai. Po bendros
mankštos drauge su futbolininku Andrea mokiniai įveikė simbolinės mylios bėgimą. Vėliau varžėsi 60 m.,
100 m. ir estafetinio 4×60 m bėgimo, komandinio šuolio į tolį rungtyse ir virvės traukimo varžybose.
Olimpinės dienos proga jau tampa tradicija apdovanoti padėkos raštais geriausius M. Mažvydo
progimnazijos sportininkus, kurie garsina mokyklą miesto ir Lietuvos varžybose bei visiems Olimpinės
dienos dalyviams įsiamžinti su Olimpine vėliava.
Kūno kultūros mokytojai
Standatizuotų testų rezultatai 2016-2017 m.m.
1-5 klasių mokinių dieninė vasaros stovykla “Tai daugiau nei sportas”
2017 metais birželio 1-16 d. mokykloje vyks 1-5 klasių mokinių, kuriems yra skiriamas nemokamas
maitinimas, dieninė vasaros stovykla “Tai daugiau nei sportas” – atradimų, kūrybinių galių, sveiko
gyvenimo būdo ir sėkmės siekianti stovykla.
Šių metų stovyklos naujovės:
žygiai pėsčiomis, susitikimai su žmonėmis – herojais, veiklų kambariai (knygų svetainė, kūrybinės
dirbtuvės, mados teatras, stalo žaidimai, sportinės veiklos).
Mokiniai labai, labai, labai laukiami.
Stovyklą organizuojanti pedagogų komanda
2% ataskaita už 2016 metus
Prisegti failai
Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka
Ugdymo proceso organizavimo
2015-2017 m. m.
9 priedas
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka reglamentuoja mokinių mokymosi
pasiekimų vertinimą, kontrolinių darbų krūvį, tėvų apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangą
informavimą.
2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir
baigus programą.
II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis; apibendrinti mokymosi pasiekimus ir pažangą; nustatyti
mokytojo ir mokyklos darbo sėkmę ir tuo remiantis priimti pagrįstus sprendimus.
• Vertinimo uždaviniai:
• Padėti mokiniui pažinti save, suprasti mokymosi stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų
rezultatus.
• Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, diferencijuoti ir
individualizuoti darbą pamokoje, parinkti ugdymo turinį ir metodus.
• Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi.
4. Suteikti mokiniams ugdymo(si) pagalbą į ją įtraukiant ir mokinių tėvus.
III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
5. Vertinimo nuostatos:
• Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
• Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji
(ypač mokėjimo mokytis) ir dalyko gebėjimai.
• Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi
patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.
• Vertinama individuali mokinio pažanga, vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.
6. Vertinimo principai: atvirumas ir skaidrumas; pozityvumas ir konstruktyvumas; objektyvumas ir
veiksmingumas; informatyvumas.
IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE
7. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams)
aiškiais, suprantamais kriterijais.
8. Mokytojas planuoja vertinimą, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus ir galias, remiasi Bendrosiose
programose numatytais ugdomais gebėjimais
9. Mokytojas mokiniams vertinimo kriterijus, formas ir metodus pateikia per pirmąją savo dalyko pamoką
rugsėjo mėnesį
10. Pradinio ugdymo pakopoje mokinių pasiekimų vertinami aprašomomi. Vertinimo tvarka patvirtinta
progimnazijos direktoriaus 2013-08- 29 įsakymu Nr. V-423.
11. Pagrindinio ugdymo I pakopoje naudojamas formalusis vertinimas, pagrįstas bendrosiose programose
numatytais ugdomais gebėjimais ir neformalus (žodinis ir raštu) formuojamasis vertinimas, pagrįstas
vertinimo, informacijos kaupimo, fiksavimo ir informavimo būdais.
12. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys diagnostinis, formuojamasis ir
apibendrinamasis vertinimo tipai.
13. Diagnostinis vertinimas – tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir
padarytą pažangą baigus dalyko programos temą, skyrių, programos dalį.
14. Diagnostinis testas rašomas pusmečio pradžioje (per pirmas 2-4 savaites) ir pabaigoje. Jis visoms
paralelėms klasėms yra vienodas.
15. Formuojamasis vertinimas – tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individualų, grupinį darbą
įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą pažangą. Metodinės dalykų
grupės (MG) aptaria ir pasitvirtina savo dalykų formuojamojo vertinimo tvarkas.
16. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas trimestrų, pusmečio ir metų pabaigoje organizuojant
kontrolinius darbus;
17. Rugsėjo mėnuo naujai į mokyklą atvykusiems 5-tų klasių mokiniams skirtas adaptacijai ir mokiniai
nepatenkinamais įvertinimais nevertinami.
18. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:
• Kontrolinis darbas – tai 30-90 min. trukmės darbas raštu, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko
programos tema, skyrius, programos dalis. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš
savaitę.
• Apklausa žodžiu – tai monologinio ar dialoginio kalbėjimo įvertinimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą
gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis.
• Apklausa raštu – tai 10-15 min. trukmės darbai raštu, skirti patikrinti aptarto klausimo, temos
suvokimą ar žinių taikymo gebėjimus. Apklausos raštu gali būti skiriamos iš anksto neįspėjus, jų
dažnumas nereglamentuojamas.
• Dalyvavimas miesto, respublikos konkursuose, olimpiadose.
• Dalyvavimas projektuose.
• Namų darbai;
• Darbas pamokoje (individualus darbas, darbas grupėse);
• Savarankiškas darbas – mokinių veikla pamokoje, kai mokinys atlieka laboratorinį ar darbą raštu ir gali
naudotis įvairiais informacijos šaltiniais – užrašais, vadovėliais, žodynais. Savarankiški darbai skiriami
norint įsitikinti mokinio gebėjimais rasti tinkamą informaciją ir ją taikyti praktikoje;
• Klausymo, temos suvokimo įgūdžiai;
• Skaitymo įgūdžiai;
• Socialiniai įgūdžiai (bendradarbiavimas, pagalba klasės draugams, savitarpio pagarba, pasirengimas
darbui, gebėjimas dirbti grupėje, lyderio pozicijų ir bendradarbiavimo derinimas).
18. Dienyne „Temos“ eilutėje fiksuojamas pamokos turinys (tema, pamokos uždaviniai).
19. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupiama Mokytojo užrašuose naudojant kaupiamąjį
vertinimą, kurį sudaro kaupiamieji balai, kreditai ar „+, -“ sistema.
20. Apibendrintas pažymys rašomas metodinėse grupėse patvirtinta tvarka už iš anksto aptartas mokinio
veiklas;
21. Parašius apibendrintą pažymį, dienyne „Temos“ eilutėje rašoma „Apibendrintas pažymys“.
V. VERTINIMAS BAIGUS TRIMESTRĄ
(aptarta ir „Bendruosiuose ugdymo proceso reikalavimuose“)
23. Trimestro pažymys vedamas ne mažiau, kaip iš 3 pažymių (1 pažymys per mėnesį,
turint 1 savaitinę pamoką, ir t.t.), skaičiuojant visų dienyne įrašytų to trimestro pažymių aritmetinį
vidurkį ir apvalinant pagal matematines taisykles. Trimestrinis pažymys vedamas per paskutinę tame
trimestre vedamą dalyko pamoką.
23.1. Per paskutinę dalyko pamoką neišvesti trimestro negalima. Mokiniai tik po signalinio
trimestro išvedimo (likus 3 savaitėms iki trimestro pabaigos) gali taisytis būsimą „tikrąjį“ trimestro
įvertinimą. Sąžiningas mokymasis privalomas viso trimestro metu.
23.2.Signalinį trimestrą iš elektroninio dienyno atspausdina klasės auklėtojas ir supažindina
mokinį bei jo tėvus (globėjus).
24. Jei mokinys I ar II trimestre turi neigiamą įvertinimą, jis privalo atsiskaityti už mokymosi
spragas per kito trimestro 1-2 savaites laikydamas įskaitą. Pažymys rašomas dienyne, o prie pažymio
informacijos įrašoma: „Įskaita už x trimestrą“.
25. Metinis pažymys vedamas iš I, II ir III trimestrų pažymių vidurkio, atsižvelgiant į padarytą
pažangą.
26. Mokinys, per trimestrą praleidęs 50% pamokų, – neatestuojamas. Jis turi atsiskaityti už
praleistą kursą laikydamasi įskaitą. Pažymys rašomas dienyne, o prie pažymio informacijos įrašoma:
„Įskaita už x trimestrą“.
27. Neatsiskaičius už neatestuotą ar už neigiamą III trimestrą, mokiniui skiriamas papildomas darbas iki
Mokytojų tarybos posėdžio nustatytos datos. Papildomo darbo pažymys laikomas galutiniu. Jis įrašomas į
suvestinės eilutę „Papildomas darbas“.
28. Klasės auklėtojas trimestro (metų) pabaigoje užpildo ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui
pateikia klasės mokinių pažangos ir pasiekimų ataskaitą.
29. Klasės pasiekimų ir pažangos ataskaitoje yra surašomi visų dalykų trimestro (metiniai)
pažymiai ir informacija apie pažangą bei praleistas pamokas.
30. Klasių auklėtojai rengia auklėjamosios klasės mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos
ataskaitas, kurias pristato direktoriaus pavaduotojams ugdymui. Direktoriaus pavaduotojai jas
apibendrina ir aptaria vadovų susirinkime, Mokytojų tarybos posėdyje, klasių tėvų susirinkimuose.
40. Metodinės progimnazijos dalykų grupės ( pvz. matematikos, lietuvių ir kt.) gali turėti savo
MG aptartas ir patvirtintas dalyko vertinimo tvarkas.
Kviečiame Jus skirti savo 2% gyventojų pajamų mokesčio savo mokyklai!
Gerbiami mūsų mokinių Tėveliai,

nuoširdžiai dėkojame už pernai metais mūsų ir Jūsų vaikų progimnazijai skirtus 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio sumos.

Už pernai pervestus pinigus mokykla koridoriuose vaikams įrengė suoliukų, nupirko 15 nešiojamųjų minkštų kėdučių. Nupirktos obliuotos lentos mokykliniams stalviršiams atnaujinti, metodinės priemonės prancūzų kalbos, muzikos kabinetams, rašomasis popierius. Padengta trūkstama suma  kompiuterių ir projektorių klasėms pirkti bei bevieliam internetui įrengti. Taip pat buvo apmokėtos vaikų  koncertinės kelionės  bei  debatų  turnyro mokinių  išvykos į Tauragę, Klaipėdą, Druskininkus.

Kitiems mokslo metams už Jūsų pervestas progimnazijai 2 procentų pajamas planuojame gerinti ugdymo aplinką: koridoriuose vaikams įrengti daugiau suolų, atnaujinti klasių lentas, dalį lėšų skirti mokyklos kabinetų einamajam remontui, atnaujinti aikštyną, įrengti mobiliąją klasę. Taip pat dalį šių lėšų norime skirti mokyklos sanitarinių mazgų renovacijos fondui.

Todėl vėl prašome Jūsų prisidėti prie Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių gerbūvio gerinimo.

Tai galima padaryti paprastu būdu –skiriant iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio sumos.

Prašytume nustatytos formos prašymą FRO512v. 2 Valstybinei mokesčių inspekcijai esant galimybei teikti elektroniniu būdu (http://deklaravimas.vmi.lt) iki š. m. gegužės 1d.

Duomenys, reikalingi pildant el. prašymo formą:
gavėjo tipas (E1 laukelis formoje) – 2
gavėjo identifikacinis numeris (kodas) (E2 laukelis formoje) – 195003862

Tuos, kuriems priimtinesnis popierinis variantas, prašome atnešti ranka užpildytą formą į Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos raštinę (Vydūno g. 17a, Vilnius) iki š. m. balandžio 15 d.

Užpildytą formą siųsti galima šiuo adresu:
Nevarų g. 8, LT-66257, Druskininkai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Deklaracijų tvarkymo skyrius

Prašymų blankus rasite mūsų progimnazijos raštinėje pirmadieniais – ketvirtadieniais 8-16 val., penktadieniais nuo 10-15 val.

Pagarbiai
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius
Eugenijus Manelis
Standartizuotų testų rezultatai 2015-2016 m. m.
PATYČIOS IR SMURTAS. KĄ TĖVAI TURĖTŲ ŽINOTI?
Genė Remeikienė / 2016 m. gruodžio 27 d.
Straipsnis parengtas remiantis VAIKŲ LINIJOS, šalies mokyklų ir mūsų mokyklos veiklos patirtimi
VAIKŲ LINIJOS nemokamas telefonas – pagalba vaikui telefonu – 116 111 Gali net neprisistatyti: jei
esi vienišas, išklausys, patars, kaip reaguoti patyrus patyčias ar smurtą.
Patyčios ir smurtas – tai agresyvus elgesys, nukreiptas į kitą žmogų, siekiant jam suteikti fizinį ar
psichologinį skausmą. Mokyklose tyčiojamasi ir smurtaujama dėl įvairių priežasčių: vaikai mėgsta žeminti
vargingiau už juos gyvenančius arba kažkuo išsiskiriančius bendraamžius, mergaitės vis dažniau naudoja
fizinį ir psichologinį smurtą, kovodamos dėl patinkančių berniukų.
Ant bendraamžių spjaudantys, jaunesniuosius reketuojantys, internetiniuose puslapiuose iš draugių
besityčiojančios moksleivės, vis dažnesni mokyklos gyvenimo incidentai. Jau nestebina, kai vyresnieji
akiplėšiškai iš eilių mokyklų valgyklose išstumia mažesniuosius, užgaulioja ne tik bendraamžius, bet ir
valgyklų darbuotojus, valytojus, budinčius mokytojus, administracijos darbuotojus, niokoja bendraklasių
daiktus.
Pasitaiko atvejų, kai nuskriaudžiamas draugas vien dėl to, kad jis gavo geresnį pažymį arba nebėgo
iš pamokų kartu su kitais. Vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų pasakojimų apie paauglių žiaurumą ir
patyčias mokyklose, vis “originaliau” smurtaujančius bendraamžius, galima išgirsti iš socialinių pedagogų,
iš mokytojų o taip pat ir iš pačių mokinių. Nors mokiniai tai dažnai slepia, jie nenori būti ”skundikais”.
Neretai smurtaujantys ir besityčiojantys iš kitų mokiniai net nesigaili dėl savo poelgių.
POŽYMIAI, PADEDANTYS ATPAŽINTI VAIKĄ PATYRUSĮ
PATYČIAS ARBA SMURTĄ
• Elgesio pasikeitimas;
• Dirglumas;
• Emocijų protrūkiai;
• Sumažėjęs susidomėjimas tuo, kas vyksta jo gyvenime;
• Bejėgiškumas;
• Sutrikęs miegas ir apetitas;
• Apatija.
KO TĖVAI GALI IŠMOKYTI VAIKUS, KAD APSISAUGOTŲ NUO PATYČIŲ IR SMURTO
• Kalbėkite su vaikais apie tai, kas yra asmeninis saugumas, kam jis reikalingas.
• Drąsinkite vaikus kalbėti apie tai, kas nesiseka, nes tai leis vaikui žinoti, kad tėvai myli ir priima tokį,
koks yra, nepaisant kas būtų nutikę.
• Kalbėkite apie tai, kad kiekvieno žmogaus kūnas priklauso tik jam. Niekas neturi teisės jo liesti,
skaudinti ar žeisti.
• Pasakykite, jog žinote, kad vaikas nėra kaltas, jeigu jį kažkas skriaudė, mušė ar tvirkino.
• Padėkite vaikui atskirti gerus ir blogus prisilietimus (lytinį priekabiavimą).
• Mokinkite savo vaiką pasakyti “Ne” ir “Stop” ir dėl to nesijausti nejaukiai.
• Mokinkite vaiką nusistatyti ribas.
• Kalbėti apie tai, kad vaikas, patiriantis fizinį ar psichologinį smurtą , nėra atsakingas už smurtautojo
elgesį.
• Mokinkite vaiką kiekvienoje situacijoje atrasti po 3-5 galimus sprendimo – atsako į smurtaujantį elgesį
modelius.
• Padėkite vaikams užpildyti sąrašą, kuris gali praversti tada, kai vaikas pasijaučia nesaugus: trys
draugai, kuriais galiu pasitikėti; trys suaugę žmonės mokykloje, kuriais galiu pasitikėti; trys šeimos nariai,
kuriais galiu pasitikėti; žaislai ar dienoraštis – kuo galiu pasitikėti.
• Mokinkite savo vaiką ieškoti pagalbos. Nelikite smurto ir patyčių situacijoje vieni. Jeigu smurtas,
patyčios patiriamos mokykloje, praneškite apie tai auklėtojui, soc. pedagogui, psichologui,
pavaduotojoms ugdymui ar kitam mokyklos darbuotojui, kuriuo pasitikite.
Tėvai turi prisidėti kuriant saugias mokyklas
Akivaizdu, kad vaikams trūksta tėvų dėmesio. Tėvai dažnai teisinasi, kad jie daug dirba, pervargsta,
todėl mažai dėmesio skiria savo vaikams. Dar liūdniau, jeigu vaiką augina vienas iš tėvų (kai tėvai
išsiskyrę arba vienas jų dirba užsienyje). Didesnių problemų iškyla ir tuomet, kai į užsienį išvykę dirbti
tėvai savo atžalas palieka seneliams. Aišku, kad vaikai lieka be tinkamos priežiūros. Tuomet problemos
paaštrėja. Daugybė pavyzdžių rodo, kad vaikai po tėvų skyrybų, arba išvykimo dirbti į užsienį pasikeičia
neatpažįstamai: tampa agresyvūs, pikti ir nejautrūs kitam. Mokykla negali atstoti nei tėčio nei mamos.
Nors kai kurie tėveliai to norėtų.
Vaikui reikia, kad jį išklausytų ir išgirstų bei patartų artimas žmogus, o ne tik klasės auklėtojas ar
socialinis pedagogas.
Tėvai turi prisidėti kuriant saugias mokyklas!
• Aptarkite su savo vaiku mokyklos disciplinos tvarką. Parodykite, kad gerbiate mokyklos vidaus tvarkos
taisykles, mokytojus, auklėtojus ir padėkite vaikui suprasti, kodėl reikia elgtis būtent taip.
• Įtraukite savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.
• Kalbėkite su savo vaiku apie prievartą, agresiją, kurią jis mato per televiziją, vaizdo žaidimuose,
mokykloje ir pan.
• Padėkite savo vaikui suvokti agresyvaus elgesio padarinius, žalą.
• Mokykite savo vaiką spręsti problemas ne smurtu.
• Atkreipkite dėmesį į bet kokį savo vaiko elgesį, keliantį nerimą.
• Būkite atviri bendraudami su savo vaiku.
• Išklausykite savo vaiką, jei jis dalijasi savo rūpesčiais.
• Būkite įsitraukę į savo vaiko mokyklos gyvenimą, bendraukite su jo mokytojais, bei kartu spręskite
problemines situacijas išklausant abi puses, lankykitės susirinkimuose.
• Nuolat palaikykite santykius su vaiko klasės auklėtoju.
Žinoma, vaikai visur lieka vaikais: mokiniai varžosi dėl populiarumo, įvairiais metodais bando
užkariauti aplinkinių dėmesį ir pagarbą. Mokykloje „populiariais“ vadinami puikios išvaizdos, savimi
pasitikintys ir brangiais rūbais apsirengę moksleiviai, kurie bendrauja tarpusavyje ir į savo ratą priima tik
panašius į save vaikus. Sparčiai ryškėja tendencija – bendrauti su savo socialinio ir turtinio statuso
vaikais, kitus tiesiog ignoruojant. Dalis mokinių siekia išskirtinumo įdomia apranga, šukuosena, kiti –
sportiniais muzikiniais ar meniniais pasiekimais. Dažnai demonstruojama agresija mokytojų ir bendraamžių
atžvilgiu ar demonstratyvus Mokinių taisyklių ignoravimas – tai dar vienas būdas išsikovoti populiarumą,
patraukti dėmesį.
Patyčios ir smurtas – tai nėra vien mokyklos problema. Bendromis jėgomis reikia ieškoti išeičių, kad
vaikai būtų saugūs. Siautėjantys paaugliai turi rūpėti visiems: tėvams, mokytojams, savivaldybei…. Tik
bendromis jėgomis galima pasiekti rezultato.
O kol kas lieka tik žavėtis tais tėveliais, kurie neskuba dėl visų problemų kaltinti mokyklos, ne bėga
nuo problemų, kurios kyla auginant ir auklėjant savo vaiką, o nepaisydami galimų sunkumų ryžtasi
bendradarbiauti su mokytojais, auklėtojais, mokyklos specialistais, direktoriaus pavaduotojais ugdymui.
Svarbu bendradarbiauti su mokykla ir kitais tėvais. Kai tėvai žino, kokia situacija klasėje, problemą
galima pastebėti labai anksti ir imtis ją spręsti greitai bei efektyviai. Kokiam vaidmenyje bebūtų vaikas –
skriaudėjo, nukentėjusiojo ar stebėtojo – pagrindinė tėvų funkcija, sprendžiant patyčių situaciją – tai
tinkamas mokyklos darbuotojų informavimas.
Pagalbos tėvai, mokiniai gali sulaukti iš mūsų mokyklos specialistų – psichologių, soc. pedagogių,
direktoriaus pavaduotojų ugdymui, direktoriaus ir, be abejo, klasės vadovų. Galima kreiptis į mokytoją,
jei patyčios vyksta to mokytojo klasėje, ar, pvz., kreiptis į kūno kultūros mokytoją, jei tai vyksta sporto
salėje ar persirengimo kambariuose.
Kartais tėvai vengia kreiptis į mokyklos darbuotojus dėl vaiko sunkumų. Rekomenduojama tėvams į
patyčių prevencinę veiklą įsitraukti kuo anksčiau. Skatinu nebijoti viešai parodyti problemas, apie jas
kalbėtis, nes kitaip pasekmes gali būti skaudžios mums visiems.
Informacinis leidinys tėvams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją
2017 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas