Jolanta Noreikienė / 2017 m. sausio 17 d.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos vardas paminėtas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių
sąjungos tiklalapyje! Prašome paskaityti ir pasidžiaugti.
http://kariuomeneskurejai.lt/sausio-13-aja-m-mazvydo-progimnazijoje/
Jolanta Noreikienė / 2017 m. sausio 16 d.
 Sausio 13 dieną mokykloje minėjome Laisvės gynėjų dieną. Į svečius pas penktokus atvyko garbūs svečiai : Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus savanoriai. Atsargos leitenantas A.Šklenskas ir atsargos leitenantas, mokslų daktaras V.Račkauskas, kuris dar yra  Karo akademijos docentas, savo atsiminimais dalinosi su mokiniais ir mokytojais. Prieš dvidešimt šešerius metus, būdami studentais tomis dienomis aktyviai įsitraukė į savanorišką krašto apsaugos veiklą ir, rizikuodami gyvybe, gynė svarbius valstybės objektus: Seimą, Televizijos bokštą, LRT pastatą. Būdami drąsūs, jauni , energingi patriotai, už tėvynę buvo pasirįžę kautis iki galo, nors ir beginkliai.
Be galo susidomėję visi klausė kariūnų pasakojimo, po renginio  klausinėjo įvairių klausimų, nuoširdžiai dėkojo. 
 
 
Gerbiami Tėveliai,

Prašymus į pirmas klases galima teikti nuo 2017 m. kovo 1 d. internetu arba mokykloje. Prašymų formos bus skelbiamos Savivaldybės interneto svetainės puslapyje www.vilnius.lt/svietimas. Internetu užpildyti asmenų prašymai automatiškai perduodami prašyme nurodytai mokyklai.

Priėmimo į Vilniaus miesto mokyklas Tvarkos aprašo projektas yra paskelbtas Savivaldybės interneto svetainės puslapyje www.vilnius.lt/index.php?2504564045

Patvirtintas šis aprašas bus skelbiamas ir mūsų progimnazijos svetainėje. Prašome sekti informaciją.

Administracija
Reda Gustienė / 2017 m. sausio 12 d.
Sausio 13-osios neužmirštuolės
Užaugau kaip šiltnamio gėlė, laistoma „Tėvynės meilės vandeniu“. O šildė mane saulė – LIETUVA. Ir nors
labai man gražios kitų šalių gėlės, bet neiškeisčiau Lietuvos dėl baltų ramunių, ievų, geltonai žydinčių
purienų, pienių, raudonuojančių aguonų, mėlynuojančių rugiagėlių, kalnelius užliejančių mėlyne žibučių ir
upelių pakrantes puošiančių neužmirštuolių.
Edelveisas (alpinė liūtapėdė) – Alpių kalnų gėlelė, kurią jaunuoliai, rizikuodami savo gyvybe, kopdavo į
kalnus nuskinti mylimajai. Daug kas nusivilia pamatęs, kad ši gėlė nėra ryški kaip rožė. Bet vaikinai, kurie
siekė edelveisą nuskinti, ir merginos, kurios tikėjosi šią gėlę gauti dovanų, žinojo, kaip ji atrodo. Tad
buvo svarbu ne tai, kaip gėlė atrodo, o tai, kaip sunku ją pasiekti. Šiuo savo poelgiu vaikinai stengėsi
įrodyti savo meilę, ištikimybę, drąsą ir sugebėjimą pasirūpinti išrinktąja.
Taip pat sunkiai Lietuvos žmonės siekė nepriklausomybės. Gaila, kad ne visi skanduodami atsakymą į V.
Landsbergio retorinį klausimą „ Ar ištversime?“ suprato, kaip atrodys nepriklausoma Lietuva. Ir jau 26
metus turėdami nepriklausomybę, vis „matuojamės“ svetimus rūbus. Bandome sau pritaikyti tai, kas
nepritaikoma, blaškomės kaip paukščiai vėtroje, užuot pradėję būti savimi.
Turime nepriklausomą Lietuvą! Turime Ją tuometinių Lietuvos vadovų dėka, žmonių, kurie tikėjo savo
laisve ir plaukte plaukė iš visos Lietuvos saugoti bei ginti Seimo rūmų, dėka. Turime Ją Laisvės gynėjų,
kurie užmigo amžinu miegu, dėka. Labai džiaugiuosi gražia idėja paminėti juos smulkios gėlės žiedyno
žiedeliu. Esmė juk ne gėlė, o jos pavadinimas. Ji auga ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų kaimyninėse šalyse,
kur ta pati klimatinė juosta. Tad nenuostabu, kad ši gėlė, pražystanti pavasarį po ilgo niūraus meto, yra
mėgiama ir kitose tautose. Esu tikra, kad daugelis žmonių, šiandien prisisegusių neužmirštuolę, nėra jos
matę gyvos arba tiesiog praeidavo pro šalį. Labai gaila, kad Lietuvoje yra diskusijų kurstytojų apie
rusiškąją „niezabudką“ ir tai tik parodo, kokia pažeidžiama yra laisvės riba, kokios menkos žinios apie
savo žemę. Matau, kad daug turi nuveikti Lietuvos biologijos mokytojai ir mokytojai, mylintys Lietuvos
gamtą. Puiku, kad žmonės nori segėti neužmirštuoles sausio 13-ąją, kad jau sodina sodus miesto
aikštėse. Tai ne tik mūsų šalies įvykių paminėjimas. Tuo mes įdomūs patys sau, tuo mes įdomūs Lietuvos
svečiams. Tai mūsų šalies reklama, nors labai nemėgstu šito žodžio. Tai įrodymas, kad atmintis gyva.
Na, o tiems, kurie nepažįsta neužmirštuolės, linkiu susipažinti ir įsižiūrėti. Gal tada supras, kad reikia būti,
o ne atrodyti.
Aušra Banelienė
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos technologijų mokytoja, 2017-01-12
Justina Kriščiūnaitė / 2017 m. sausio 10 d.
IV Vilniaus miesto mokinių muzikos olimpiada – tai V Lietuvos mokinių muzikos olimpiados II etapas.
Ji įvyko 2016 m. spalio 8 d. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje.
Olimpiada vyko keliais etapais. Pirmame etape mokiniai sprendė muzikos teorijos testus, o antrojoje
dalyje turėjo paskambinti savo sukurtas muzikines kompozicijas ir padainuoti lietuvių liaudies dainą.
Konkurse dalyvavo nemažas būrys mūsų mokyklos mokinių.
Norime pasidalinti olimpiados akimirkomis ir pasidžiaugti Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių
laimėjimais!
Justina Kriščiūnaitė / 2017 m. sausio 10 d.
Likus savaitei iki Kalėdų susirinkome vienoje gražiausių Vilniaus salių – kiek jaudulio mažiesiems buvo
prieš lipant į tokią sceną! Kartu su choro ,,Ugnelė” parengiamosiomis grupėmis ir pagrindiniu choru
koncerte dainavo ir Jungtinis Vilniaus jaunučių choras – per keturis penktadienius vaikai iš įvairių Vilniaus
ugdymo įstaigų paruošė smagių dainelių apie žiemą ir Kalėdas ir – kiek netikėtai net sau patiems! – tapo
nauju choru.
Ačiū visiems, prisidėjusiems prie ypatingo šeštadienio kartu – vaikams, tėvams, visiems mokytojams
- Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė buvo pilna didžiulio džiaugsmo ir didžiulės meilės!
Dalinamės akimirkos iš šio projekto.
Mokytojos
Justina Bradauskienė ir Audronė Lašinskienė
Genė Remeikienė / 2017 m. sausio 10 d.
Martinas Masoit
Be draugo – niekaip…
Nesvarbu, kur tu beeitum: ar į priekį, ar atgal, ar į šoną, ar kitur, nesvarbu, ką darytum, ar eitum, ar
stovėtum, ar galvotum apie gyvenimo prasmę – visur tau reikės pagalbos rankos. Ypač, jei eitum prieš
srovę…
Gal tėvų? Bus užsiėmę. Gal draugų? Tikrai! Labiausiai tinka tavo draugas, dar geriau, jeigu pats
geriausias. Jis tau lyg saulės šviesa – pašvies kelyje į sėkmės slėnį.
Bet ne visada tau draugas galės padėti. Gali iškilti ir tokių uždavinių, problemų, kurias tu turėsi
išspręsti pats, be niekieno pagalbos. Reikės ir pro liūtis praeiti, pro audras, pro uraganus, o galiausiai –
pro “žvėris”: abejingumą, klastą, pavydą, nesantaiką.
Ir vėl tau reikės draugo ištiestos rankos, kad upes perplauktum, pro uraganus praeitum, į spąstus
nepakliūtum ir ant kokio “žvėries” neužliptum.
Todėl draugą, patį geriausią draugą, reikia turėti ir saugoti jį.
Augustė Duoplytė
Kalėdų naktis
Kalėdų naktį tylią visi nemiega –
Bitės avily, lokys pakrūmy…
Visi linksmi sutiksime Kalėdas,
Nebus mums šalta žiemos sukūry.
Kalėdų Senelis per sniego klampynes,
Keliauja. Mėnulis jam kelią nušviečia.
Įėjęs pas žmones, batus nusispyręs,
Šlepsena prie eglės ir dovanas tiesia.
Kalėdų nakties tylą
Seneli, ar tu girdi?
Senelis, suklūsta,
Nutyla…
***
Viltė Vainauskaitė
Stebuklas
Balta žiemužė jau atėjo,
Barbena ledas languose nuo vėjo.
Visi žvėreliai per pusnis klampoja,
O namuose vaikai sapnuoja.
Šventų Kalėdų rytą tylų
Visi namai garsais prabyla.
Bažnyčios aidą varpų garsų
Per visą Vilnių mums pabarsto.
Atėjo metas stebuklingas –
Visiems, visiems jis reikalingas.
Atėjo su didžia, stipria viltim,
Kad duona mes dalintumės, mintim.
Tad toks stebuklų šitas metas,
Kad šypsosi net upių ledas!
Autoriai – 7d klasės mokiniai
Genė Remeikienė / 2017 m. sausio 7 d.
Kaip ir pridera mūsų progimnazijos garbingam vardui – Martyno Mažvydo – mokykloje veikia mokinių,
savo gebėjimus išreiškiančių literatūrinėje kūryboje, būrelis. Būreliui vadovauja lietuvių kalbos mokytojos
literatės: Danutė Kasiulevičienė ir Genė Remeikienė.
Danutės Kasiulevičienės kūrybos kraitėje – pjesės, poezija, romanas, kurie prašosi naujo atgimimo –
sponsorių, padėsiančių išvysti šiems kūriniams dienos šviesą.
Genės Astrauskaitės ( Remeikienės) poeziją jau galima paskaityti “Minties” leidykloje išleistoje
eilėraščių rinktinėje “Po balto angelo sparnu”, Lietuvos poetų eilėraščių apie Motiną almanache “Ant
Tavo rankų supasi gerumas”, “Tėvui – tik tiek”, Pilaitės bendruomenės, kartu Vilniaus miesto poetų
Poezijos pavasarių rinktinėse, bei kitų Lietuvos miestų literatų kūrybos rinktinėse.
Taip pat gražiai savo literatūrinio kelio netrumpą atstumą yra nukeliavęs jaunasis mūsų lietuvių
kalbos ir literatūros mokytojas Igoris Zujevas. Beje, kuriantis poeziją net latvių kalba.
Norėdami padrąsinti ir įkvėpti progimnazijos jaunuosius kūrėjus, pradedame parodyti fragmentus ir
iš savo, suaugusiųjų, kūrybos.
Pirmoji savo naujausia kūryba, publikuota šalies kūrėjų puslapiuose, dalinasi lietuvių kalbos ir
literatūros mokytoja Genė Astrauskaitė – Remeikienė.
***
Miniatiūra. Nėra negalėčiau
Neatitraukiu akių nuo paveikslo. Pasiryžtu peržengti rėmą…
Dairausi… Sustingstu ties veržliu miško šaltiniu, stebiu. Srovė neša įkritusius medžių lapus,
skruzdėles, spyglius.
Tarsi užkerėta einu pasroviui, klausausi čiurlenimo, paukščių balsų, tylios miško dainos… Kyla vėjas,
stipriau sulinguoja ir suošia medžiai. Garsiai sučerškia šarka. Senelis sakydavo, kad tai labai protingas
paukštis, pavojų nujaučiantis.
„Gal aš – pavojus šitam atsargiam paukščiui?“ – mąstau, bet net nestabteliu ir toliau žingsniuoju
akimis stebėdama srovės nešamą dar gyvą juodąją skruzdėlę. Staiga koja už kažko užkimba, skausmas
perveria visą kūną, vos netysteliu skersai upelio, bet instinktyviai rankomis dar spėju nusitverti už
nukarusios eglės šakos ir kartu su ja nukrentu ant žvėrių išminto tako. Į koją iki kraujo įsirėžusi kilpa.
„Galvažudys, pasalūnas!“ – keikiu klastingą brakonierių. Atsargiai atsisėdu, pasislenku arčiau
įsitempusio lyno, o kartu ir skaudančią koją stumiu link jo, pritvirtinto prie eglės kamieno. Bandau
rankomis atlaisvinti kilpą. Sujudinus nuo skausmo aptemsta akys – lynas įsirėžęs vos ne iki kaulo.
Kruvinomis rankomis iš žaizdos plėšiu kilpą.
Šarka rėkia toliau, rodos, kad jai skaudėtų. Stebi pavojų, tai yra mane, mato, kad pavojus kruta, ir
rėkia kaip paklaikus. „Kvailys paukštis!” – pykstu, nes skauda tai man.
Kaip gerai, kad esu ne stirna ir turiu rankas. Ištrūkusi iš spąstų nusirengiu pižamą, dantimis nuplėšiu
rankovę ir apvynioju žaizdą. Susigraibau pagaikštį, atsistoju, apsisuku ir šlubčioju atgal prieš srovę.
Gana ilgai kankinuosi, nes grįžimas sunkus, įkalne.
Pagaliau šaltinis staiga susiaurėja ir šoktelęs į šlaitą pradingsta, pasislepia. Tas mažas, putojantis
krioklys… O kiek juo džiaugiaus, kol apsimetęs šaltiniu nenuvedė prie spąstų!
Peržengiu rėmus ir krentu atgal į savo kambarėlio samanas – kilimą…
Poezija
Eilėraštis. Kas kam…
Norėčiau trauklapius uždėti ant piktų žaizdų,
Kad neskaudėtų jūsų kitą žeidžiant.
Suvėlė pūgos dieną – vien tik vėtrų staugimu
Dar seka briedžiai, tako neužleidžia…
Tie pėdsakai padėt turėtų rast nors vieną lapą
Karščiuojantį jums pūlinį aprišti. Nesuvokiat,
Kad save gerbiu. Nors mintys vaizdą tapo –
Kaip dėlės bandot kito sielą siurbti…
Kartojasi daug amžių: kam viltis, kam saulė,
O kam tiktai pagieža ir akmenys užantyj.
Šypsausi vėl gyvenimui ir laimės kantriai laukiu
Akimirkų, kurios dažnai, dažnai į delnus krenta.
Eilėraštis. Prašymas
Santrauka: Per gyvenimą, kaip per dilgėles, brūzgynus…
Einu nuoga per dilgėles – gyvenimą…
Išmokyki, Likime, Tavęs prašau, – apakti.
Tvirtai minutę tapti lemiamą,
Minutę lemiamą – klausos netekti…
Nubrėžk nepažeidžiamumo ratą,
Ar odą man kietu šarvu paverski.
Visi dabar nuogumą mano mato
Ir užgaulioja, spjaudos… Noris mirti…
Juk be drabužio neičiau miesto gatvėmis –
Išmokyki aprengti nuogą širdį –
Maldauju! Jei negali – paverski akmeniu.
Akmuo net sužeistas nemato ir negirdi…
Eilėraštis Akcijos
Santrauka: Artėjančios Šv. Kalėdos – akcijų metas…
Nedaug beliko… Tirps dienos, naktys –
laukimo žvakėj įkaitusi dagtis.
Sekundėm per rodykles šokinės trys
sesės – vaikystė su jaunyste ir brandos širdis.
Bus Kūčios baltos, bus Kalėdų džiaugsmas,
Naujieji savo pažadus pažers, dalins.
Ir svaigs visi nuo švenčių šurmulio sulaukto,
Ne vienas, daug naujagimių užgims…
Bus akcijos žaislams, drabužiams, maistui,
tik niekas akcijų neskelbs gerumui, atjautai,
Kilniems tikslams… Paskelbus – būtų keista…
Ar nors kada šio gėrio perteklių širdyje pajutai?
Bus Kūčios, bus Kalėdos – klegesys ir džiaugsmas.
Basi ir alkani šypsosis dosniai Afrikos vaikai,
Karų griuvėsiuose užgimusių mažylių mamos šauks –
Pasaulio Dieve, ant delno juk ir mano kūdikį laikai!
Išgirs Dangus tą prašymą apginti gimusį
Nuo smurto, bombų, bado ir mirties…
Bet ką jis gali? Iš nevilties tik akcijų savųjų imasi –
Ir žeria baltą sniegą… Tik tu suklupus dar meldies…
Eilėraštis. Mūsų mylimam Mokytojui
Santrauka: Dedikuoju Pilaitės Šv. Juozapo parapijos Klebonui Ričardui Doveikai
Jūsų žodžiai įkrinta
į suvargusias sielas
nuo sunkių kasdienybės
nešiojamų batų…
Jūsų žodžiai – metaforos –
širdis paliečia
ir numauna batus,
nuo kurių žingsniai
duslūs, apakę…
Liūdesys nusišypso,
sklaidos rūkas švininis,
ir stebuklas –
žmogus žmogų pamato!
Padėkoja širdy,
kitą sergsti ir gina,
kad netryptų gerumo
apakėliai
batai…
———————————-
Jūsų žodžiai – stebuklas –
švieselėmis blyksi
tyliai tyliai plevena,
nukrinta – ant delnų,
ant blakstienų,
ant minčių,
suraizgytų
kelių
labirintų…
Jūsų žodžiai – balandžiai
balti tarsi snaigės
kurios sukas
saulytėm
ir aplinkui
nušvinta,
švinta
…………………………………
šventa…
Reda Gustienė / 2017 m. sausio 6 d.
8p ir 8pp klasės technologijų pamokoje domėjosi prancūziškomis Kalėdų tradicijomis ir lygino su
lietuviškomis. Nors ir turėdami mažai laiko pabandė iškepti prancūzišką Kalėdų pliauską. Tai yra
biskvitinis vyniotinis su daug daug šokolado.
Reda Gustienė / 2017 m. sausio 6 d.
Su džiaugsmu mergaitės siuvo angeliukus ir juos padovanojo “Angelų” akcijai, kuri vyko gruodžio
pradžioje Rotušėje.
Tikimės dalyvauti pavasarį parodoje tema “Kubas. Kvadratas”, todėl siuvome dekoruotus kubus.
Dalyvavome Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projekte. Tema “Ateitis”. Visos kartu iškepė meduolinį
robotą , kurį pavadino “Ateities virėjas”.
Daugiausiai džiaugsmo teikė jau tradiciniu tapusio meduolinio namelio kepimas. Sugaišo daug laiko.
Su
nerimu stebėjo laikrodžio rodykles, nes reikėjo laiku spėti grįžti į namus. Kepė detales, jas klijavo,
galiausiai puošė, kaip galėjo gražiau.
Mokytoja Reda Gustienė
2017 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas