DĖMESIO! Vyksta tinklapio atnaujinimo darbai. Senąją tinklapio versiją rasite čia
Erika Albertynienė / 2015 m. vasario 16 d.
Būti kūrybingiems gyvenime, mokėti bendrauti ir bendradarbiauti labai svarbu šiuolaikiniame
pasaulyje. Menai ugdo šias asmenybės savybes.
3a klasės mokiniai vasario 10 d. aplankė Vytauto Kasiulio dailės muziejų, susipažino su talentingo
lietuvių dailininko biografija ir kūryba. Pasivaikščioję po ekspozicijos sales ir pažinę spalvingą meno
kūrėjo pasaulį, mokiniai išrinko jiems labiausiai patikusį dailės kūrinį, jį apibūdino.
Vėliau keliavo į meno dirbtuves išmokti spaudavimo technikos.Užsiėmimo metu mokiniai tapo
nepakartojamais menininkais ir džiaugėsi savo sukurtais ant stiklo nedideliais grafikos darbeliais. Jaunųjų
kūrėjų darbai eksponuojami klasės stende.
Talentai išaugs, kai mokiniams nuolat suteiksime galimybę eksperimentuoti , bandyti, pažinti, kurti.
Jovita Ragauskaitė / 2015 m. vasario 10 d.
Nuidėjo kasmetinis Vilniaus miesto pradinių klasių mokinių raiškiojo skaitymo konkursas “Su knyga
per pasaulį”. Vasario penktą dieną įvyko baigiamasis jo renginys, kurio metu buvo paskelbti nugalėtojai.
Jame dalyvavo ir mūsų mokyklos mokinukės: Oriana Mikalopaitė Roa (2g klasė, mokytoja Džiuginta
Vaičiūnienė), Meda Klapatauskaitė (4 d klasė, mokytoja Milda Vercinkevičienė). Dižiuojamės jomis ir
visais savo mažaisiais mokinukais nuoširdžiu žodžio skambesiu džiuginusiais mokykliniame konkurse.
Mokytoja Jovita Ragauskaitė
Genė Remeikienė / 2015 m. vasario 10 d.
Vasario 6-ą dieną mūsų progimnazijoje vyko Vilniaus miesto Simono Daukanto, Antakalnio,
Žemynos progimnazijų, Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos, Vilniaus Viršuliškių mokyklos,
Pilaitės gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų apvalusis stalas – pasitarimas: “Bendrųjų kalbinio raštingumo
reikalavimų įgyvendinimas mūsų mokyklose”. Dalyvavo ir Vilniaus miesto Švietimo, kultūros ir sporto
departamento Švietimo skyriaus vyriausioji speciialistė (be kitų dalykų kuruojanti ir lietuvių kalbą) Diana
Petkūnienė.
Pranešimus skaitė mūsų progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vida Naudužienė ir Vilniaus
Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sonata Likienė bei mokytoja Agnė
Bolytė. Po pranešimų diskusijoje apie raštingumo įgyvendinimą savo mokyklose pasisakė visos
apskritojo stalo dalyvės. Dalinomės ne tik gerąja patirtimi, bet ir skauduliais dėl prastėjančios lietuvių
kalbos padėties tiek mokyklose, tiek visoje Lietuvoje.
Gražiai pasitarimą apibendrino mūsų progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis, cituodamas
Konfucijaus mintis, kad ir vienas žmogus gali daug ką nuveikti savo tautai.
Nutarėme dar kartą susitikti balandžio mėnesio pabaigoje ir aptarti, kokių rezultatų pasiekėme
pasidalinusios ir pritaikiusios darbe kolegių įdirbį, gerinant bendrųjų kalbinių raštingumo igyvendinimo
reikalavimus savo mokyklose. O gal pasitarimas išaugs ir į Vilniaus miesto konferenciją? Tema labai
aktuali ir labai svarbi…Mokinių raštingumas prastėja visoje Lietuvoje.
Dovilė Giniotė / 2015 m. vasario 9 d.
 
                      Dėmesio!
                                      Dėmesio!
                                                     Dėmesio! 


   Vasario 12 dieną (ketvirtadienį) per septintą pamoką vyks 5-8 klasių matematikos olimpiada. Tikslesnę informaciją mokiniams praneš matematikos mokytojos.
Rima Striogaitė / 2015 m. vasario 8 d.
Lietuva … tai vardas, kuris daugelyje širdžių skamba išdidžiai. Lietuva- tai upių, miškų ir ežerų
žalia šalis. Tai kraštas, apdovanotas gausiu lietumi, kuris tarsi nuprausia kiekvieną, sugrįžusį iš tolimų
dulkėtų kelionių. Gyvenant čia, mums trūksta saulės, šilumos ir kartais gerumo vienas kitam. Ieškome
priekabių, kaišiojame pagalius į ratus, sėjame abejones ir, patys to nesuprasdami , o gal suprasdami,
trukdome dideliems darbams.
Visada svajojau apie didelius, prasmingus darbus. O akys vis užkliūdavo už ant klasės sienos kabančio
spausdinto herbo. Jau seniai brandinau mintį išsiuvinėti Vytį. Deja, laiko senai svajonei įgyvendinti vis
pritrūkdavo. Labai apsidžiaugiau, kai šiai idėjai pritarė mano nuostabios mokinės Giedrė Čerškutė ir
Paulina Valaitytė. Jos ėmėsi šio kilnaus darbo. Pradžia buvo sunki, nes schemos, pritaikytos siuvinėti
kryželiu, neturėjome. Mums talkino bibliotekininkė Danguolė. Pirmiausia atšvietėme klasėje kabėjusį
herbą, po to jį daug kartų didinome. Kadangi mokykloje neturime specialios technikos atšviesti didelį
piešinį, švietėme jį gabalėliais, kuriuos kaip dėlionę dėliojome į bendrą visumą. Kai piešinys buvo
paruoštas, reikėjo jį perkelti ant specialaus siuvinėjimui kryželiu skirto audinio. Bandėme tai daryti
naudodamos kalkinį popierių. Deja, piešinio perkelti nepavyko dėl nelygaus audinio. Teko bandyti kitaip.
Taigi vėl švietėme piešinį gabalais, karpėme raitelio kontūrus ir piešėme ant medžiagos paprasčiausiu
pieštuku. Pirmiausia išsiuvinėjome kontūrus , na , o po to spalvinome mėlynais, geltonais ir raudonais
siūlais.
Prieš žiemos atostogas atėjo pas mane Giedrė ir paprašė leisti jai siuvinėti darbą atostogų metu. Aš
mielai sutikau pajuokavusi, kad gal Giedrė suspės iki Vasario 16-osios. Dideliam mano džiaugsmui ir
nuostabai, po atostogų Giedrė atnešė beveik baigtą darbą. Vėliau anūkėlei į pagalbą atėjo močiutė
Marytė Šutinienė. Ir taip bendromis pastangomis mūsų „ropė“ buvo išrauta. Giedrės senelis Algis Šutinys
organizavo herbo šventinimą Lietuvos kariuomenės šv. Ignoto bažnyčioje, o ateinančią savaitę juo
dabinsime savo mokyklos salę. Štai taip mes pradėjome švęsti Vasario 16-ąją.
Džiaugiuosi, kad šis darbas puoš mūsų mokyklą, tikiu, kad įkvėps ir skatins kurti kitus mokinius.
Suteiks noro populiarinti tautinę simboliką visai mūsų mokyklos bendruomenei ir atkreips dėmesį, kokia
ji didinga ir graži. O šios trapios taikos metu aš vis atsimenu apie Vytį pasakytus Benedikto Vanago
žodžius , kad lietuvių tauta ne tik turi įrankius, bet ir moka jais naudotis. Manau, tai svarbu ne tik
lietuviams, bet ir visiems Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Tad džiaukimės laisva Lietuva, didžiuokimės
jos pasiekimais, mažiau niurzgėkime, imkime kas arklą, kas knygą, kas lyrą ir eikime nuoširdžiai
darbuodamiesi Lietuvos keliu.
Technologijų mokytoja Aušra Banelienė
Vida Naudužienė / 2015 m. vasario 5 d.
Kalbėdami apie mokyklų ir Lietuvos problemą – neraštingumą – kreipiame akis į mokyklą ir mokytoją,
nuo kurio darbo didžia dalimi priklauso, kokia valstybė rytoj būsime: lietuva ar Lietuva. Internete ir
spaudoje netyla diskusijos šia tema, o pasisakymuose žvanga sukryžiuotos ietys, vis dažniau
baksteldamos visų dalykų mokytojams į nugaras. „Visiškai nesuprantama, kaip galima, tarkime, istorijos
ar kokio uždavinio įrodinėjimo tekstą parašius su rašybos ir skyrybos klaidomis gauti aukščiausią dalyko
pažymį! Arba mokytojas dalykininkas kalba su klaidomis, o mokytojas lituanistas reikalauja to paties
nedaryti iš mokinio <…>“, – stebisi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.
Jam antrina profesorė Viktorija Daujotytė: „O, raštingas žmogus, mokslus ėjęs“ – tas sakinukas iš seniai,
iš vaikystės. Raštingas, vadinasi, šviesus, akis prasikrapštęs, ne iš užpečkio.“
Nors mūsų mokykla yra Vilniaus pakraštyje, moksleiviai ir mokytojai į raštingumą žiūri valstybiškai. Jie
aktyviai dalyvavo įvairiuose Lietuvių kalbos savaitės renginiuose. Mokytojai buvo pakviesti išrinkti
raštingiausią, galintį būti lituanistų dešiniąja ranka. Savo jėgas išmėginti panoro 11 mokytojų. Jais
didžiuojamės, sveikiname ir skatiname visus sekti šauniaisiais kolegomis.
Parengtos užduotys leido pasitikrinti žinias ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų kasdieniame
darbe. Mokytojai turėjo įrašyti raides, ištaisyti nevartotinus posakius ir surašytuose žodžiuose pabraukti
kirčiuotą skiemenį.
SVEIKINAME NUGALĖTOJUS
Sveikiname raštingiausią mokytoją – pavasario gėlelę Tulpę!
Tulpė visus žodžius taria taisyklingai, o kitose užduotyse suklydo vos du kartus.
„Raštingiausio mokytojo“ konkurse II vietą laimi baltas ir skanus Tortukas!
Jį vejasi geltona Mašinėlė (III vieta) , o iš paskos šuoliuoja taurusis Elnias (IV vieta).
Lietuvių kalbos mokytojos
Elena Palubinskienė ir Vida Naudužienė
Vida Naudužienė / 2015 m. vasario 5 d.
Raštingiausio mokytojo konkurse pirmoji užduotis reikalavo į teksto žodžius įrašyti 51 trūkstamą raidę.
Tik po vieną kartą suklydo Tulpė ir Tortukas. Šaunuoliai!
Raštingiausieji mokytojai ir (raš)tingiausieji mokytojai dabar dar kartą gali patikrinti savo žinias.
Renata Šerelytė
GYVASIS KULTŪROS VANDUO
Iš Vėlinių liepsnelių, iš gurgždančio viduržiemio sniego, iš molžemio ir šiurkščių žvyrynų prabyla mano
Tėvynė. Senąja upių kalba ji išgieda melodingus vandens dvibalsius, nuo kurių nustėrsta ir apsąla širdis.
Mano Tėvynė – mažutė ir nepastebima, savo šaknimis prigludusi prie versmingo gyvybės vandens kaip
tęvas, gležnas medelis.
Kultūra – mūsų gyvasis vanduo. Tai, kas auga, kas kyla iš proto ir jausmo gelmės, įsirašo į giliąją, o
ne į paviršutiniškąją atmintį. Tai, kas mus ne tik augina, bet ir brandina, kas dilgteli giliai širdyje kaip
gyjanti širdperša ir neišglęžta, sunkmečiui užėjus.
Ak, kaip mes trokštame gyventi geriau, kaip pagarbiai tariame žodį „ekonomika“! Bet ar ji yra
esminis, mus vienijantis veiksnys, mūsų santarvės pagrindas, daugiabalsė mūsų tautos sutartinė? Juk
gali atsitikti taip, kad liksime bestovį ir betylį, bebūgštaują, susidūrę su pakilusia ekonomika ir smukusia
kultūra. Ir jokios naujausios technologijos ir prevencinės programos neišgelbės mūsų nuo neraštingumo ir
dvasinio skurdo, piktdžiugiškai įsivyraujančio mūsų gyvenime.
Tiesą pasakius, jau įpratome, kad politikai, žvelgdami į valstybės strategiją, pirmenybę teikia
ekonomikai, pamiršdami, kad kultūra ne tik ugdo, bet ir uždirba pinigus. Tačiau ar nevertėtų nuogąstauti,
kad mes, piliečiai, patys imame ignoruoti savo giliąją atmintį, kuriančią mūsų tapatybę. Tegu toji kultūra,
pasak pažangos skelbėjų, yra archajinė, chtoniška, tačiau būtent ji, besiskleisdama šiuolaikiniame
pasaulyje moderniomis formomis, gali suteikti mums visavertiškumo jausmą. O politikai svariai prie to
prisidėtų, jei kultūrą vertintų kaip neabejotiną valstybinės politikos gairę.
Ir galbūt tada ateitų palaimingas laikas, kai mums nebereikėtų kurti dirbtinių šalies įvaizdžių ir
paskui dėl jų raudonuoti prieš visą pasaulį. Juk mūsų Tėvynė – ne įvaizdžių šalis. Ji žydi kaip pasaulio
medis, savo šaknimis, kamienu ir lapija jungdama visas laiko formas. Ji priglobs kiekvieną, parlėkusį
atsigerti gyvybės vandens – ir kai pūgos sius, ir kai pavasaris skleisis, ir kai rudenio lapai išteš. Tai tu,
mano Tėvyne, žėri balandžio sniege ir šnari rugio želmeny. Tu, švelnioji lakštingala, giedi man senąja
upių kalba, kurioje sutardami ataidi daugybė įvairių balsų.
1. viduržiemio, molžemio, širdperša, piktdžiugiškai, kiekvieną
Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, rašomi morfologiškai: viduržiemis (vidur žiemos),
molžemis (molis + žemė), širdperša (širdį peršti), piktdžiugiškai (piktas džiaugsmas), kiekvienas (kiek +
vienas).
2. senąja
Įvardžiuotinių būdvardžių mot. giminės vns. įnagininko priešpaskutiniame skiemenyje rašoma nosinė balsė
– senąja (vard. senoji).
3. apsąla, neišglęžta
Nosinės balsės ą, ę rašomos kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko formų šaknyse: apsąla, neišglęžta.
Atsiminti: šąla, bąla, sąla; gęsta, glęžta, tęžta, šąšta, mąžta.
4. tęvas
Kai kurių vardažodžių šaknyse rašoma nosinė balsė ę – tęvas (istor. buv. en > ę). Tai įsidėmėtinos
rašybos žodis, kaip gęšė „pilkasis garnys“, kęsas „kemsas“, lęšis „toks augalas, jo sėkla; gaubtas
stiklas“.
5. gležnas
Žodyje gležnas nosinės raidės nerašome. Ji rašoma tik veiksmažodžio gležti (glęžta, gležo) esamajame
laike ir iš jo padarytose formose: glęžta, glęžtantis, glęžtąs, glęžtant.
6. giliąją, paviršutiniškąją
Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose
skiemenyse rašomos nosinės raidės.
Vns. G. ką? paviršutiniškąją, giliąją.
Bet vns. Įn. su kuo? su giliąja, su paviršutiniškąja.
7. dilgteli
Garsas g suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. dilgėjo).
dirbtinių
Patikrinama: dirbo.
priglobs
Patikrinama: priglobė.
pamiršdami
Patikrinama: pamiršo.
bebūgštaują
g suduslėjo prieš duslųjį š ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. būgo).
besiskleisdama
Garsas s suskardėjo prieš skardųjį d ir tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. skleistis).
jungdama
Kaip tariama, taip rašoma. Patikrinama: jungia.
žvelgdami
Kaip tariama, taip rašoma. Patikrinama: žvelgė.
8. giliai
Prieveiksmiai daromi su priesaga -(i)ai: giliai, svariai, pagarbiai.
9. gyjanti
Tai veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvis, padarytas iš veiksmažodžio esamojo laiko gyja.
10. daugiabalsė
Sudurtinių žodžių jungiamasis balsis ia – daugiabalsė.
Negalima rašyti e: piliakalnis.
11. bestovį, betylį, susidūrę
Visų laikų veikiam. rūšies dalyvių vyr. giminės daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis
raidėmis: bestovį, betylį, bebūgštaują, susidūrę. (Išskyrus ilgąsias formas su baigmeniu -antis, dgs.
-antys.)
12. pakilusia, smukusia
Jei tu kartais nežinai, / Ką rašyti: -ei ar –ai, / Pažiūrėk į vardininką / Ir žinosi, kas kur tinka.
Jeigu -ė vardininke, / -ei rašyk naudininke. / Bet jei –ė tenai nerasi, / -ai tuomet rašyki drąsiai.
Patikrinama: pakilusi (nėra –ė), smukusi (nėra-ė).
13. uždirba
Patikrinama: priešdėlis –už.
14. nevertėtų, prisidėtų, vertintų
Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiojo asmens forma rašoma su nosine: nevertėtų, prisidėtų,
vertintų, ateitų, nebereikėtų.
15. nuogąstauti
Iš veiksmažodžio, kurio pagrindiniame kamiene ą kaitaliojasi su an, išvesto priesaginio veiksmažodžio
šaknyje prieš s rašoma nosinė raidė – nuogąstauti (plg. išsigando).
16. kuriančią
Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvis yra padaromas iš veiksmažodžio esamojo laiko: kuria.
17. archajinė
Prieš lietuviškas priesagas j rašomas – archajinė (liet. būdvardžio priesaga -inė, bet archaizmas).
18. jei
Jungtukas jei.
Įvardis ji, jos, jai…
19. galbūt
Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas,
ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu – galbūt (gali būti), turbūt (turi būti).
20. kurti
Mišrusis dvigarsis ur. Jis yra viename skiemenyje: kur|ti.
21. įvaizdžių
Daugiskaitos kilmininke rašoma –ų.
Ko daug? namų, vaikų…
22. lapija
Priesaga –ij- : draugija, brolija.
23. sius
Veiksmažodis siusti, siunta, siuto.
Plg.: siųsti, siunčia, siuntė.
24. išteš
Veiksmažodžių būsimajame laike šaknies galo priebalsis ž (ištežti, ištęžta, ištežo), susiliejęs su formanto
priebalsiu –s, išnyksta, o ž virsta š (ištež- + -s) – išteš.
Būsimasis laikas padaromas iš bendraties ištežti, o joje rašoma e.
25. želmeny
Vns. Vt. kame? kur? želmenyje, želmenyj, želmeny.
Lietuvių kalbos mokytojos
Elena Palubinskienė ir Vida Naudužienė
Vida Naudužienė / 2015 m. vasario 5 d.
Kalbos pagrindinė funkcija yra perteikti informaciją, kad žmogus žmogų suprastų. Štai vieno tyrimo
pavyzdys:
Vineo Diždsioois Biratnjios uinvrsetetio moskinliknai nstuatė, jog yra viiskšai nsevbaru, kioka travka
rdiaės isšėdtytos žoždusioe, savbru tik kad pmira ir paksunitė rdaiė btūų svao vitejoe – vis teik taktses
yra piukiai skamitoas. Taip yra dėl to, kad skaitymadi mes žirūim ne keikveiną rdaię iš eilės, bet vsią
radižių rikninį ikšrat.
Tai gal vargstame be reikalo? Gal išties užtenka bet ką ir bet kaip pakeverzoti, kad pasiektume
mokslo viršūnę?
Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė mano, kad „turėtume kalbėti ne tik apie
raštingumą, ne tik apie kalbos vaizdingumą, taisyklingumą, bet ir apie <…> nemokėjimą išreikšti savo
mintis“. Taigi raštingumas yra platesnė sąvoka, nei iki šiol manyta.
Raštingiausieji Tulpė ir kilnusis Elnias įrodė, kad galime kalbėti taisyklingai. Jie ištaisė 17 posakių
suklysdami vos po vieną kartą. Šaunuoliai!
1. Išsireiškimas – Posakis.
2. Nuoširdus ačiū – Nuoširdžiai dėkoju.
3. Abejingas atsinešimas – Abejingumas; abejingas požiūris.
4. Atstovauja mūsų mokyklą – Atstovauja mūsų mokyklai.
5. Geriausius mokinius atžymėjome garbės raštais – Geriausius mokinius apdovanojome garbės raštais.
6. Klauskit budinčiojo – Klauskit budėtojo.
7. Būk mandagesniu – (Tu) būk mandagesnis.
8. Tai ypatingai jautrus vaikas – Tai ypač (labai, itin) jautrus vaikas.
9. Prastai įsisavino naują temą – Prastai išmoko naują temą.
10. Pirmadieniais Antanas kaip taisyklė vėluoja – Pirmadieniais Antanas paprastai (kaip visada) vėluoja.
11. Mokiniai aprūpinami nemokamu maitinimu – Mokiniai aprūpinami nemokamu maistu. Mokiniai
nemokamai maitinami.
12. Nenaudok keiksmažodžių – Nevartok keiksmažodžių.
13. Artūras pastoviai vėluoja į pamokas – Artūras nuolat vėluoja į pamokas.
14. Jau praėjome skaičių sudėtį – Jau išmokome skaičių sudėtį.
15. Pravedžiau dvylika pamokų – Vedžiau dvylika pamokų.
16. Išėjo neapmokamų atostogų – Išėjo nemokamų atostogų.
17. Dvejais būdais – Dviem būdais.
Lietuvių kalbos mokytojos
Elena Palubinskienė ir Vida Naudužienė
Vida Naudužienė / 2015 m. vasario 5 d.
Kai ištinka nelaimė, turime daug draugų. Į pagalbą atskuba gydytojas, policininkas, o prieš rinkimus ir
valdininkas. O štai į tokį interneto svetainės lankytojo šauksmą („Sveiki, norėčiau šiokios tokios pagalbos.
.. Būtų šaunu, kad kuris nors padėtų man sukirčiuoti tinkamai vieną nedidelį tekstuką.“) galėtų atsiliepti
tik mūsų mokyklos raštingiausio mokytojo konkurso nugalėtojai – kirčiavimo specialistai Tulpė ir Tortukas.
Šaunuoliai!
Nė karto nesuklydusiai Tulpei norėtųsi pasiūlyti tapti visų mokytojų konsultante, padedančia
taisyklingai sukirčiuoti dažniausiai vartojamus žodžius.
Lietuvių kalbos mokytojos
Elena Palubinskienė ir Vida Naudužienė
Leonora Semaško / 2015 m. sausio 31 d.
Mokymo procese svarbu taikyti inovacijas įgyvendinant ugdymo programas, ugdant mokinių
kompetencijas, skatinant jų motyvaciją ir vertinant pasiekimus. Esame dėkingi LR Seimo Europos
informacinio biuro darbuotojams, kurie sausio 26d. linksmai ir informatyviai paruošė edukacinę pamoką 8p
klasės mokiniams “Euras Lietuvoje”. Be to pateikė informaciją apie Erasmus programą, jos galimybes
jaunimui. Mokiniai sužinojo , kad Lietuvos įstojimas į euro zoną turi didelį poveikį šalies ekonomikai, t. y.
, intensyvės prekyba su kitomis euro zonos valstybėmis, nebeliks sandorių sąnaudų. Mokiniai
diskutavo dėl euro įvedimo naudos, pateikė klausimus informacinio centro darbuotojai.
Po pamokos buvo organizuota ekskursija po Seimo rūmus. Seimo darbuotoja supažindino su Lietuvos
valstybės valdymo sistema, parlamento veikla, sudarė galimybę apžiūrėti rūmuose eksponuotą parodą
“Parlamento gynėjai 1991m”. Mokiniai buvo pakviesti į Konstitucijos, Spaudos konferencijų, Seimo
posėdžių sales, žurnalistų darbo kambarį. Mokiniai sužinojo, kaip ir nuo kada galima tapti Seimo nariu.
Edukacinės pamokos ir ekskursijos metu suteikta informacija padėjo mokiniams suformuoti teisingą
požiūrį į dabartinę ekonominę situaciją Europoje ir Lietuvoje.
Geografijos mokytoja metodininkė L.Semaško
2015 © Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija
Įm. k.: 195003862, biudžetinė įstaiga, duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami juridinių asmenų registre
Registracijos adresas: Vydūno g. 17A, Vilnius
Juridinis asmuo nėra PVM mokėtojas